Prarasti viską ir laimėti: „BrucBond“ Europos ir Lietuvos teismuose laimėjo prieš Lietuvos banką

Kol Lietuvoje maudomės rinkimų, praloštų milijonų ir įžeistų ambicijų balose, Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) priėmė istorinį sprendimą.

ESTT konstatavo, kad Lietuvos banko sprendimas, kuriuo remiantis mokėjimų bendrovė „ABC Projektai“ (ankstesnis pavadinimas „BrucBond“, UAB) neteko licencijos, yra neteisingas –  įmonės vykdyta veikla negali būti prilyginta elektroninių pinigų leidimui, tad kaltinimas, kad įmonė, neturėdama el. pinigų įstaigos licencijos, juos leido yra nepagrįstas.

Šis galutinis sprendimas turi fundamentalią reikšmę Lietuvos ir visos Europos fintech rinkai, kurios dalyviams „ABC Projektai“ istorija buvo įrodymas, kad nemažai daliai Lietuvoje registruotų mokėjimo įstaigų iškilo pavojus veiklos tęstinumui.

Trumpai priminsime „ABC Projektai“ istoriją.

„ABC Projektai“ (ankstesnis pavadinimas „BrucBond“) buvo viena iš ankstyvosios fintech bangos įmonių, kuriai Lietuvos bankas buvo suteikęs elektroninių mokėjimų įstaigos licenciją. Ji tapo ir viena iš pirmųjų, kuriai ši licencija buvo atimta, kai reguliatoriaus ir fintech rinkos meilės etapas perėjo į rutiną su barniais ir santykių aiškinimusi.

2020 m. balandį Lietuvos bankas panaikino bendrovės „ABC Projektai“ licenciją, remdamasis vienu iš pagrindų, kad ši bendrovė leido elektroninius pinigus neturėdama elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) statuso. Lietuvos bankas teigė, kad įmonė klientų lėšas laikė ilgiau, negu to reikėjo mokėjimo operacijoms atlikti, arba jos buvo užlaikomos dėl techninių priežasčių. Šiuos veiksmus priežiūros institucija laiko elektroninių pinigų leidimu. Fintech įmonė neginčijo fakto, kad laikė pinigus ilgiau nei reikėjo mokėjimo operacijoms atlikti, tačiau informavo klientus, kad jie turi pateikti mokėjimo nurodymus, ką daryti su pinigais. O negavusi tokių nurodymų, įstaiga grąžino sumokėtas lėšas.

„ABC Projektai“ kreipėsi į teismą, o pastarasis šiame ginče įžiūrėjo kur kas platesnį kontekstą, nei nubausto rinkos dalyvio ir reguliatoriaus nesutarimai. Šiuos aspektus reglamentuoja atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos. Tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-10-19 nutartimi tenkino „BrucBond“ prašymą ir nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų pateiktas atsakymas į šį byloje kilusį esminį klausimą: ar tokiomis aplinkybėmis, kai mokėjimo įstaiga priima pinigines lėšas be konkretaus mokėjimo ir lėšos lieka mokėjimo įstaigos sąskaitoje, skirtoje mokėjimo operacijoms atlikti, ilgiau negu teisės aktuose apibrėžtą mokėjimo paslaugos atlikimo terminą, mokėjimo įstaigos veiksmai galėtų būti laikomi elektroninių pinigų leidimu?

Vasarį ESTT pateikė palankų „ABC projektai“ išaiškinimą – vykdyta veikla nėra elektroninių pinigų leidimas, tad nepagrįstas kaltinimas, kad įmonė, neturėdama el. pinigų įstaigos licencijos, juos leido. Šias išvadas 2024 m. birželio 19 d. galutinai patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodydamas, kad pritaikyta poveikio priemonė – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos panaikinimas – yra per griežta ir neproporcinga.

Dar kartą sakau: tai sprendimas, apibrėžiantis ne tik Lietuvos, bet ir visos ES rinkos žaidimo taisykles, todėl šis precedentas itin svarbus.

Po Lietuvos banko sprendimo „ABC projektai“ atveju tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse kilo neapibrėžtumas dėl mokėjimų įstaigų veiklos ribų. Lietuvos bankas suformavo pavojingą precedentą, kuomet reguliatorius, plečiamai interpretuodamas teisės aktus, daugeliui mokėjimo įstaigų įprastą veiklą ėmė vertinti kaip elektroninių pinigų leidimą. Mokėjimo įstaiga neturi teisės leisti elektroninių pinigų, tokia veikla reikalauja atskiros elektroninių pinigų įstaigos licencijos. Tad buvo kilusi grėsmė, kad dalis Europos Sąjungoje veikiančių mokėjimo įstaigų susidurs su reguliatorių sankcijomis.

Jau bylos nagrinėjimo metu buvo gera matyti didžiulį kitų valstybių narių palaikymą mūsų argumentams – Europos Komisija, Vokietija, Lenkija ir Čekija nusprendė prisijungti prie bylos ir visiškai pritarė mūsų kliento argumentams, dėstytiems byloje prieš Lietuvos banką. Be to, vėliau mūsų pozicijai pritarė ir ESTT narys Generalinis advokatas, pateikdamas palankią išvadą. Galop, ESTT bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką šioje situacijoje.

Svarbu paminėti, kad vienintelė Lietuvos Respublika savo pateikta pozicija faktiškai gynė Lietuvos banko poziciją ir prieštaravo mūsų argumentams. Regis, lygioje vietoje imame kovoti su investuojančiais Lietuvoje reikšdami nepagrįstus kaltinimus ir sukurdami reikšmingų reputacijos, teisinių ir finansinių problemų.

Dažnai girdime sakant, kad Lietuva – fintech centras. Nesiginčysiu. Lietuva iš tiesų padarė daug pritraukdama dešimtis įvairių pakraipų fintech bendrovių, kurios čia rado palankią terpę, pakantų reguliuotoją ir kvalifikuotą ekosistemą.

Prieš kelis metus smarkiai pasikeitė reguliavimo aplinka – Lietuvos bankas, visuomet buvęs svarbiausiu fintech šalies švyturiu, staiga nusprendė nusikabinti diržą nuo vinies ir parodyti, kas namuose šeimininkas. Vėlgi – nesiginčysiu. Rinkoje atsirado ne visai sąžiningų žaidėjų, todėl atėjo laikas kiekybę paversti kokybe.

Procesas tebesitęsia, tačiau, kaip ir daugeliu panašių atvejų, dramatiškai keičiantis žaidimo taisyklėms ir pats teisėjas ėmė perlenkti lazdą. Liūdna ir pamokanti „ABC projektai“ istorija yra puiki fintech rinkos disbalanso iliustracija.

Liūdna, nes „ABC projektai“, nors ir laimėjo, daugiau nei ketverius metus buvo visiškai eliminuota iš Lietuvos verslo, nesuteikė gerai apmokamų vietų ir neįnešė savo indėlio į Lietuvos ekonomiką.

Istorija pamokanti, nes primena, kad už savo teises reikia kovoti, net jei tavo oponentas yra tas, su kuriuo, daugelis sako, kovoti neįmanoma.