Teismas palaikė mūsų klientą – priteistas atlyginimas už suteiktas paslaugas

Kontoros klientas, kurio darbuotojai turi ilgametę patirtį statybų sektoriuje, padėjo Lietuvoje gerai žinomai statybų įmonei (oponentui) patekti į vieną didžiausių Lietuvoje statybų projektą ir gauti beveik šimtamilijoninės vertės užsakymą.

Sudarytoje komercinio atstovavimo sutartyje šalys sutarė, kad oponentui sudarius sutartį su projekto užsakovu, mūsų klientui bus mokamas atlyginimas (sėkmės mokestis) nuo oponento gaunamų sumų už darbus projekte.

Kai oponentas pradėjo gauti mokėjimus iš užsakovo, oponentas nustojo teikti informaciją apie gautus mokėjimus, o mūsų klientui pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva netinkamai suteiktų ar apskritai nesuteiktų paslaugų, neigti mūsų kliento indėlį dėl gauto užsakymo.

Kai mūsų atstovaujamas klientas kreipėsi į teismą dėl atlyginimo priteisimo, oponentas pateikė priešieškinį dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo. Restrospektyviai vertinant oponento elgesį nuo pat sutarties su užsakovu pasirašymo dienos, tapo aišku, kad oponentas niekada nesiruošė sąžiningai atsiskaityti su klientu, o tik pasinaudoti kliento teiktomis aukštos kvalifikacijos reikalaujančiomis bei didelę pridėtinę vertę turinčiomis paslaugomis bei sukurti dirbtinį pagrindą nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

Kontoros ginčų sprendimo advokatai apgynė kliento interesus nuo nesąžiningo kontrahento – pirmosios instancijos teismas kliento ieškinį patenkino visiškai, o oponento priešieškinį atmetė.

Visgi ši pergalė išsprendė nedidelę dalį kilusio ginčo – statybos darbai vis dar vykdomi, o atlyginimas klientui buvo priteistas tik už praėjusį laikotarpį. Tad jeigu oponentas ir toliau atsisakys geranoriškai vykdyti sutartį, klientas bus priverstas vėl kreiptis į teismą dėl atlyginimo priteisimo už vėlesnius laikotarpius.

Vienas iš didžiausių iššūkių šioje byloje buvo tas, kad klientas teikdamas ieškinį net neturėjo įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti prašomos priteisti sumos dydį, kadangi oponentas jau ilgą laiką neteikė šios informacijos, nors tokią pareigą turėjo pagal sutartį. Taigi pirmiausia įtikinome teismą išreikalauti informaciją apie oponento gautus mokėjimus iš užsakovo ir tik gautų įrodymų pagrindu klientas galėjo konkretizuoti prašomo priteisti atlyginimo sumą. Oponentui neigiant kliento suteiktų paslaugų faktą, teko įrodinėti ir tai, kad klientas suteikė komercinio atstovavimo sutartyje numatytas paslaugas.

Bylos rezultatas atitiko maksimalius kliento lūkesčius ir padėjo tvirtą pagrindą potencialiai kilsiančiam ginčui dėl atlyginimo mokėjimo už vėlesnius laikotarpius.