Viešieji pirkimai ir nacionalinis saugumas: kokios priemonės taikomos Lietuvoje?

Viešieji pirkimai yra svarbi valstybės ekonomikos ir strateginių interesų dalis, tačiau netinkamai reglamentuoti ar prižiūrimi, jie gali tapti grėsme Lietuvos saugumui. Kritinė infrastruktūra, gynybos sektorius, energetika ir informacinės technologijos – tai sritys, kurioms būtina užtikrinti patikimus tiekėjus ir išvengti potencialiai pavojingų sandorių.

Pastaraisiais metais išaugus geopolitinėms grėsmėms, viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje sulaukė dar didesnio dėmesio. 2025 m. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai įtvirtino griežtesnius tiekėjų atrankos reikalavimus, stipresnę nacionalinio saugumo kontrolę ir aiškesnes pirkimų taisykles. Netrukus aptarsime, kaip viešuosiuose pirkimuose užtikrinamas nacionalinis saugumas, kokie esminiai teisiniai pokyčiai įsigaliojo ir kaip tiekėjai bei perkančiosios organizacijos turėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Nacionalinis saugumas viešuosiuose pirkimuose: kodėl tai svarbu?

Viešieji pirkimai apima ne tik įprastų paslaugų ir prekių įsigijimą, bet ir strateginių sričių, tokių kaip energetika, transportas, ryšiai ar gynyba, aprūpinimą. Šiose srityse bet koks netinkamas sprendimas gali sukelti ilgalaikes pasekmes Lietuvos saugumui.

Galimos grėsmės nacionaliniam saugumui viešuosiuose pirkimuose

Netinkamai kontroliuojami viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje gali sukelti kelias pagrindines grėsmes:

• Priklausomybė nuo nepatikimų tiekėjų – sudarant sutartis su tiekėjais, turinčiais ryšių su geopolitinę riziką keliančiomis šalimis, kyla pavojus duomenų apsaugai ir infrastruktūros valdymui.
• Technologinių spragų atsiradimas – nepatikimos įmonės gali tiekti produktus su pažeidžiamumais, leidžiančiais vykdyti kibernetines atakas ar duomenų vagystes.
• Ekonominė priklausomybė – valstybinės institucijos gali tapti priklausomos nuo vieno tiekėjo, o tai riboja konkurenciją ir gali sukelti tiekimo trikdžius.

Atsižvelgdama į šias rizikas, Lietuva įgyvendino griežtesnius reguliavimo mechanizmus, užtikrinančius, kad viešieji pirkimai atitiktų nacionalinio saugumo reikalavimus.

Pagrindiniai teisės aktų pakeitimai

2025 m. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato naujas procedūras ir griežtesnius kriterijus tiekėjams.

2025 m. viešųjų pirkimų reguliavimo pokyčiai

Naujieji teisės aktai įtvirtino kelis esminius pokyčius:

• Viešųjų pirkimų įstatymas ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas numato griežtesnius tiekėjų patikimumo vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir skaidrius pirkimus.
• Valstybės institucijos įgijo daugiau įgaliojimų atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei jų dalyvavimas kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
• Gynybos ir strateginių sričių pirkimams įvesti papildomi reikalavimai dėl tiekimo grandinės skaidrumo ir trečiųjų šalių įsitraukimo ribojimų.

Šie pokyčiai sustiprina nacionalinio saugumo apsaugą, užtikrina skaidresnius viešuosius pirkimus ir leidžia valstybei efektyviau valdyti galimas rizikas, susijusias su tiekėjų patikimumu bei strateginių sektorių apsauga.

Nacionalinio saugumo reikalavimai tiekėjams

Pagal naujus teisės aktus, tiekėjai privalo atitikti aukštesnius patikimumo standartus. Svarbiausi reikalavimai:

• Įmonės, turinčios verslo ryšių su geopolitinę riziką keliančiomis šalimis, gali būti eliminuojamos iš viešųjų pirkimų.
• Tiekėjų duomenų apsaugos politika turi atitikti Lietuvos ir ES standartus.
• Ypatingas dėmesys skiriamas IT sistemų, infrastruktūros ir telekomunikacijų tiekėjams.

Šie pokyčiai užtikrina, kad valstybės institucijos bendradarbiautų tik su patikimais partneriais.

Rizikos valdymas ir prevencinės priemonės

Kadangi viešieji pirkimai gali tapti potencialia saugumo spraga, taikomos papildomos priemonės tiekėjų patikimumui įvertinti ir sutarčių vykdymo saugumui užtikrinti.

Viešųjų pirkimų dalyvių tikrinimo mechanizmai

Nacionalinio saugumo institucijos, bendradarbiaudamos su Viešųjų pirkimų tarnyba, tikrina tiekėjų:

• akcininkų ir valdymo struktūrą;
• verslo ryšius su aukštos rizikos šalimis;
• atitiktį ES ir NATO saugumo standartams.

Šis procesas leidžia identifikuoti ir pašalinti potencialias grėsmes dar prieš pasirašant sutartį.

Kokiais atvejais sutartys gali būti nutrauktos?

Jei po sutarties pasirašymo paaiškėja, kad tiekėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, sutartis gali būti nutraukta. Tam gali turėti įtakos:

• tiekėjo ryšiai su priešiškomis valstybėmis;
• nustatyti pažeidimai duomenų apsaugos ar kibernetinio saugumo srityje;
• neskaidrus tiekimo grandinės valdymas.

Šios priemonės leidžia užtikrinti, kad valstybė nepriklausytų nuo nepatikimų tiekėjų.

Kaip šie pokyčiai paveiks verslą ir valstybines institucijas?

Nauji reikalavimai gali apsunkinti prieigą prie viešųjų pirkimų rinkos įmonėms, kurios neatitinka saugumo standartų. Verslai turės:

• aiškiai deklaruoti savo verslo ryšius su trečiosiomis šalimis;
• užtikrinti skaidrią tiekimo grandinę;
• stiprinti kibernetinio saugumo politiką.

Valstybinės institucijos privalės skirti daugiau dėmesio tiekėjų atrankai ir įgyvendinti papildomas patikros procedūras. Tai gali reikšti ilgesnius viešųjų pirkimų procesus, tačiau kartu užtikrinti didesnį Lietuvos saugumą.

2025 m. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai sustiprino nacionalinio saugumo kontrolę pirkimuose. Nors nauji reikalavimai gali apsunkinti tiekėjų dalyvavimą, jie užtikrina, kad valstybiniai ištekliai būtų skiriami tik patikimiems partneriams. Siekdami sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, verslai turėtų iš anksto įsivertinti savo tiekimo grandines, ryšius su trečiosiomis šalimis ir atitikti griežtesnius saugumo reikalavimus.

Dalyvaujate viešuosiuose pirkimuose ir norite užtikrinti, kad jie vyktų sklandžiai? „Motieka ir Audzevičius“ viešųjų pirkimų teisės ekspertai pasiruošę padėti.