Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai: kas svarbaus laukia 2026 m.?

Nuo 2026 m. Lietuvoje prasideda dar vienas reikšmingas viešųjų pirkimų sistemos reformos etapas. Keičiamos pirkimų vertės ribos, peržiūrimos procedūros, standartizuojami dokumentai ir atnaujinamos elektroninės sistemos – visa tai tiesiogiai veikia tiek tiekėjus, tiek perkančiąsias organizacijas.

Viešieji pirkimai ir toliau išlieka viena jautriausių sričių, nes būtent čia sprendžiama, kaip panaudojami milijonai biudžeto eurų, todėl kiekvienas pokytis gali atnešti ir naujų galimybių, ir papildomų rizikų.

Kodėl 2026 m. viešųjų pirkimų pokyčiai tokie svarbūs?

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas jau keletą metų nuosekliai tobulinamas – siekiama mažinti biurokratiją, didinti konkurenciją ir skaidrumą bei geriau įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. 2026 m. įsigaliojantys viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai tęsia šią kryptį: koreguojamos pirkimų vertės ribos, tikslinami tiekėjų patikimumo ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai, stiprinamas socialinis aspektas.

Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuoti pakeitimų paketai ir Europos Komisijos patikslintos tarptautinių pirkimų vertės ribos reiškia, kad įprastą pirkimų praktiką gali tekti peržiūrėti iš esmės. Tai ypač aktualu tiems verslams, kurie dalyvauja skirtingo dydžio konkursuose – nuo mažos vertės pirkimų iki tarptautinių pirkimų.

Mažos vertės pirkimai ir procedūrų supaprastinimas

Vienas iš ryškiausių pokyčių – mažos vertės pirkimų ir supaprastintų pirkimų taisyklių koregavimas. Tai turi tiesioginę įtaką tam, kiek dokumentų reikia parengti, kiek konkurso etapų tenka pereiti ir kaip greitai priimami sprendimai.

Didesnės ribos – daugiau galimybių verslui

Siūloma didinti mažos vertės pirkimų ribas:

• prekėms ir paslaugoms – nuo 70 000 iki 80 000 EUR be PVM;
• darbams – nuo 174 000 iki 300 000 EUR be PVM.

Taip pat žodinių sutarčių riba didinama nuo 15 000 iki 20 000 EUR. Tai reiškia, kad daliai pirkimų bus taikomos paprastesnės procedūros, mažiau formalių dokumentų ir greitesnis sprendimų priėmimas. Verslui tai gali atverti daugiau galimybių dalyvauti pirkimuose, kurių iki šiol vengė dėl didelės administracinės naštos.

Kita svarbi kryptis – atsisakoma privalomų rinkos konsultacijų, jas pakeičiant pareiga pirkimo dokumentuose nurodyti, kokių konkurencijos skatinimo priemonių buvo imtasi. Tai turėtų paskatinti perkančiąsias organizacijas iš tikrųjų analizuoti rinką, o ne tik formaliai įvykdyti rinkos konsultacijų procedūras.

Supaprastinti pirkimai: mažiau tikrinimo, daugiau atsakomybės

Supaprastintų pirkimų atvejais planuojama tikrinti ne visų dalyvių, o tik laimėtojo pasiūlymo, kai pasiūlymai vertinami tik pagal kainą, atitiktį reikalavimams. Idėja paprasta – taupyti laiką ir resursus, kai vertinimo kriterijus yra kaina, o konkurso dalyvių yra daug.

Tačiau kartu tai reiškia ir didesnę atsakomybę tiekėjams: jei pasiūlymas laimi, tikrinimas bus itin nuodugnus, todėl bet kokios klaidos, įrodinėjant kvalifikaciją, tampa labai rizikingos. Verslui svarbu iš anksto pasirūpinti, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, nes net ir maža klaida gali kainuoti sutartį.

Standartizuoti dokumentai ir CVP IS atnaujinimai

Be pačių procedūrų, keičiasi ir tai, kaip atrodo pirkimų dokumentai ir kokias technines galimybes suteikia elektroninės sistemos.

Tipinės formos – pagalba ar papildoma našta?

Reformoje numatyta pareiga naudoti Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintus tipinius pirkimo dokumentus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip puikus būdas sumažinti klaidų skaičių ir sutrumpinti dokumentų rengimo laiką. Tačiau praktikoje tipinės sąlygos neretai koreguojamos, ypač kai pirkimas finansuojamas ES lėšomis ar priklauso specialiai reguliuojamai sričiai.

Nors ir reformoje numatyta pareigos naudoti tipinius pirkimo dokumentus išimtis, kai tipiniai dokumentai nėra pritaikomi dėl perkamo objekto ypatumų, tam, kad šie viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai veiktų ir leistų viešųjų pirkimų procedūras vykdyti operatyviai bei efektyviai, reikės ne tik formalių šablonų, bet ir aiškios metodikos, kaip juos pritaikyti netipiniams pirkimams. Kitaip sakant, šablonas turi tapti įrankiu, o ne dar viena forma, kurią reikia mechaniškai „pritempti“ prie realybės.

CVP IS tobulinimai: nuo failų dydžio iki funkcijų

Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (CVP IS) nuolat atnaujinama. Pastarieji pakeitimai, kurie aktualūs ir 2026 m., apima:

• didesnius leidžiamų failų dydžius (iki 1 GB);
• galimybę patogiau peržiūrėti pasiūlymų dokumentus po pateikimo termino;
• geresnį pirkimų viešinimą ir darbą su pirkimais, suskaidytais į dalis;
• patobulintą dinaminių pirkimo sistemų funkcionalumą.

Šie techniniai atnaujinimai neatskiriami nuo viešųjų pirkimų įstatymo taikymo praktikoje – jie lemia, kaip sklandžiai tiekėjai gali teikti pasiūlymus ir kaip efektyviai perkančiosios organizacijos administruoja procedūras.

Skaidrumas, viešumas ir tiekėjų duomenų apsauga

Skaidrumas išlieka viena jautriausių viešųjų pirkimų temų. Todėl pokyčiai, susiję su viešinimu ir konfidencialumu, neišvengiamai kelia diskusijų.

Siūlymas atsisakyti pareigos viešinti laimėjusio pasiūlymo ir sutarties turinį sulaukia nemažai kritikos. Viena vertus, tai gali sumažinti administracinę naštą ir apsaugoti jautrią komercinę informaciją. Kita vertus, rizikuojama susilpninti visuomenės ir rinkos dalyvių galimybes kontroliuoti, kaip naudojamos biudžeto lėšos, tad iš esmės sukelti riziką viešųjų pirkimų skaidrumui.

Kartu keičiasi požiūris į tiekėjų kvalifikacijos duomenų konfidencialumą – nustatant galimybę konfidencialiais laikyti tiekėjo pasiūlymo dokumentus, susijusius su pašalinimo pagrindais, kvalifikacija, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartais, informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, ir subtiekėjus, kai tai galėtų pakenkti komerciniams tiekėjo interesams ar sąžiningai konkurencijai. Tad perkančiosios organizacijos turės kiekvieno pirkimo metu įvertinti, ar viešinant informaciją apie tiekėją nebus pažeidžiami jo įsipareigojimai trečiosioms šalims ar komercinės paslaptys. Tai gali paskatinti didesnį tiekėjų pasitikėjimą sistema, tačiau reikalaus labai aiškių praktinių gairių, kad nebūtų piktnaudžiaujama pertekliniu slaptumu.

Tiekėjų patikimumas, socialinis poveikis ir tarptautinės ribos

Patikimumo, socialinės atsakomybės ir tarptautinių procedūrų tema 2026 m. taip pat nesitraukia iš darbotvarkės.

Tiekėjų patikimumo vertinime tikslinamos sąlygos, kada esminis sutarties pažeidimas ar esminės sutarties sąlygos vykdymas su dideliais ar nuolatiniais trūkumais lemia tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o buvimo jame terminas trumpinamas nuo trejų iki dvejų metų. Tai suteikia daugiau galimybių taisyti klaidas ir grįžti į rinką, bet kartu išlaiko aiškią ribą dėl rimtų pažeidimų.

Socialinio verslo srityje mažinamas reikalavimas dėl nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų dalies (nuo 50 % iki 30 %) ir sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti pirkimus neskelbiamų derybų būdu perkant iš socialinių įmonių. Tai rodo, kad viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais siekiama ne tik efektyvumo, bet ir socialinio poveikio.

Tarptautinių pirkimų ir koncesijų vertės ribos 2026–2027 m. laikotarpiui yra patikslintos Europos Komisijos deleguotaisiais reglamentais, o tai reiškia, kad dalis nacionalinių pirkimų tampa tarptautiniais. Tai svarbu tiekėjams, planuojantiems dalyvauti didesnės vertės konkursuose. Daugiau apie tai skelbiama VPT: Patikslintos tarptautinių pirkimų ir tarptautinės koncesijos vertės ribos 2026–2027 metams.

Kaip pasirengti 2026 m. pokyčiams?

Apibendrinant, 2026 m. viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai – tai ne vien pirkimų ribų koregavimas ar naujos formos CVP IS. Tai platesnis perėjimas prie lankstesnių, tačiau kartu ir daugiau atsakomybės reikalaujančių procedūrų, kuriose didesnė erdvė suteikiama tiek perkančiųjų organizacijų vertinimui, tiek tiekėjų savalaikei rizikų kontrolei.

Verslui verta:

• peržiūrėti savo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose strategiją, ypač atsižvelgiant į tarptautinių ribų pokyčius;
• užtikrinti, kad kvalifikacijos ir patikimumo dokumentai būtų tvarkingi ir lengvai pritaikomi skirtingiems konkursams;
• vertinti socialinio poveikio ir reputacijos reikšmę – tiek socialinio verslo, tiek patikimumo vertinimo kontekste.

Perkančiosioms organizacijoms aktualu laiku atnaujinti vidines procedūras, planavimo tvarkas ir šablonus, kad jie atitiktų naujus reikalavimus ir neatsiliktų nuo praktikos, kuri formuojasi tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.

Jei jūsų organizacija nori pasirengti artėjantiems pokyčiams, peržiūrėti pirkimų dokumentus ar procesus, „Motieka ir Audzevičius“ viešųjų pirkimų ekspertai gali padėti tiek strateginiu, tiek praktiniu lygmeniu.

Galiausiai, viešieji pirkimai ir toliau išliks sistema, kurioje kiekviena grandis turi veikti tiksliai – nuo teisės aktų iki kilusių ginčų sprendimo.