„Žalieji“ teiginiai po didinamuoju stiklu: nauji įstatymai keičia rinkodaros žaidimo taisykles

Nuo 2026 m. rudens bendrovių be pagrindo naudojami „eko“, „žalia“ ar „draugiška aplinkai“ teiginiai gali joms kainuoti iki 4 % metinių pajamų.

Lietuvoje priimti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių bei Civilinio kodekso 6.228-1, 6.228-6, 6.228-7, 6.228-8 ir 6.228-14 pakeitimai, kuriais siekiama priartinti įstatymus prie naujų ES standartų dėl aplinkosauginių teiginių, konkrečiai su Europos Sąjungos direktyvos 2024/825 nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę.

Tiek Europos Sąjunga, tiek kitos valstybės nustato vis griežtesnes priemones, kuriomis siekiama užtikrinti prekių ženklų teiginių apie tvarumą skaidrumą. Tai, be kita ko, atspindi didėjantį vartotojų poreikį rinktis tvarias ir draugiškas aplinkai prekes.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas numato griežtas baudas už naujų reikalavimų nesilaikymą. Nuo baudų iki 3 % įmonės metinės apyvartos už pirmą pažeidimą ir iki 4 % ar bent 2 mln. eurų, jei pažeidimai sistemingi ar pakartotiniai.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jau rengia gaires dėl žaliųjų teiginių reklamoje, kurios turėtų paaiškinti, kokie įrodymai laikomi pakankamais ir kaip vertinami bendrovių naudojami konkretūs žodžiai ar vizualai. Iki šiol VVTAT tyrimai dėl „žaliojo“ reklamos pobūdžio buvo pavieniai, tačiau nauji pakeitimai ir gairės tikėtina sudarys prielaidas pereiti prie sistemingesnės priežiūros.