Statybos organizavimo būdai – kurį pasirinkti?

Kieno rizika bus statomas statinys ir atliekami statybos darbai, ar būtina sudaryti statybos rangos sutartį, ar bus naudojama tik statytojo (užsakovo) darbo jėga, ar reikalingas civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, ar reikės skirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją – visi šie klausimai natūraliai kyla planuojant būsimas statybas. Statybų procese ir statybų teisėje šių aspektų visuma yra vadinama statybų organizavimo būdais, kuriems būdingos atitinkamos savybės. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nustato tris statybų organizavimo būdus – rangos, ūkio bei mišrų. Nuo to, kuris būdas pasirenkamas, gali priklausyti statybų biudžetas, atsakomybė bei daugelis kitų reikšmingų aspektų.

Statyba rangos būdu

Statyba rangos būdu – vienas populiariausių statybos darbų organizavimo būdų, kai statytojas (užsakovas) pasirenka rangovą ir sudaro statybų rangos sutartį. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuris vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, o rangovas turi paskirti statinio statybos vadovą, kuris nuo statybos pradžios iki užbaigimo vadovauja statybos darbams.

Statyba rangos būdu yra siejama su sudėtingų konstrukcijų ir technologijų statinių statybomis, pavojingų medžiagų ar potencialiai pavojingų įrenginių naudojimu statybų procese, pavyzdžiui, ypatingųjų statinių (oro uostai, aerodromai, tiltai, geležinkelio keliai, degalinės, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių) statyboms yra privaloma skirti rangovą.

Statyba ūkio būdu

Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai rangos statybų rangos sutartis nėra sudaroma, yra naudojama tik statytojo (užsakovo) darbo jėga (tokia darbo jėga yra laikoma ir artimų asmenų darbo jėga), o patys statybos darbai ir statinys yra sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika. Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo statybos įstatymo pakeitimai, sugriežtinantys statybos organizavimą ūkio būdu. Nuo šiol statybą ūkio būdu galės vykdyti tik fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype.

Šiuo apribojimu yra siekiama padidinti statinių statybos kokybę bei užtikrinti statytojo atsakomybę už pastatytą statinį. Šis statybos darbų organizavimo būdas išsiskiria tuo, kad statytojas atlieka tiek statytojo, tiek rangovo pareigas, t. y. statytojas pats tampa rangovu. Techninė priežiūra statant ūkio būdu nėra privaloma, tai reiškia, kad statytojas pats prisiima atsakomybę dėl statinio saugumo ir kokybės elementų.

Reikia atkreipti dėmesį ir į civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą – priešingai, nei statant statinį rangos būdu, statybos darbų, organizuojamų ūkio būdu, statybų draudimas neprivalomas. Praktikoje vienas dažnesnių atvejų, kai yra pasirenkama statyba ūkio būdu yra statinių, skirtų šeimos poreikiams statyba, pavyzdžiui, individualiųjų namų statybos.

Statyba mišriu būdu

Statyba mišriu būdu – statybos organizavimo būdas, kai dalis darbų atliekama rangos, o dalis ūkio būdu, kitaip tariant, yra derinami šie du statybos būdai. Statybą mišriu būdu įstatymai suteikia teisę pasirinkti fiziniams asmenims, atliekantiems statinių paprastąjį remontą, fiziniams asmenims, statantiems naują, rekonstruojantiems, remontuojantiems ar griaunantiems vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype.

Statybos darbų organizavimas mišriu būdu suteikia galimybę optimizuoti statybų procesą – dalį darbų patikėti specialistams, o kitus darbus atlikti savarankiškai, taip sumažinant išlaidas. Tokiu atveju svarbu tinkamai valdyti statybos eigą, o tam gali prireikti skirti atsakingus asmenis už atskirų darbų vykdymą. Priklausomai nuo darbų apimties ir sudėtingumo, gali būti būtina paskirti statybos techninį prižiūrėtoją, kuris užtikrintų, kad visi statybos darbai būtų atliekami laikantis teisės aktų ir techninių reikalavimų.

Pasirenkant tinkamą statybos organizavimo būdą, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinius aspektus, bet ir į atsakomybės pasidalijimą, techninių reikalavimų laikymąsi bei statybos proceso sudėtingumą. Kiekvienas pasirinkimas turi savų privalumų ir iššūkių, todėl norint užtikrinti sklandų statybos procesą ir išvengti teisinių ar techninių kliūčių, svarbu gerai įvertinti visas galimybes ir, esant poreikiui, pasikonsultuoti su patyrusiais specialistais.

Ilgametę patirtį turintys „Motieka ir Audzevičius“ statybų teisės ekspertai gali padėti nepasimesti klaidžiuose teisiniuose labirintuose ir išvengti nesusipratimų.