Statybos organizavimo būdai – kurį pasirinkti?

Kieno rizika bus statomas statinys ir atliekami statybos darbai, ar būtina sudaryti statybos rangos sutartį, ar bus naudojama tik statytojo (užsakovo) darbo jėga, ar reikalingas civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, ar reikės skirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją – visi šie klausimai natūraliai kyla planuojant būsimas statybas. Statybų procese ir statybų teisėje šių aspektų visuma yra vadinama statybų organizavimo būdais, kuriems būdingos atitinkamos savybės. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nustato tris statybų organizavimo būdus – rangos, ūkio bei mišrų. Nuo to, kuris būdas pasirenkamas, gali priklausyti statybų biudžetas, atsakomybė bei daugelis kitų reikšmingų aspektų.

Statyba rangos būdu – vienas populiariausių statybos organizavimo būdų, kai statytojas (užsakovas) pasirenka rangovą ir sudaro rangos sutartį. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuris vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, o rangovas turi paskirti statinio statybos vadovą, kuris nuo statybos pradžios iki užbaigimo vadovauja statybos darbams. Statyba rangos būdu yra siejama su sudėtingų konstrukcijų ir technologijų statinių statybomis, pavojingų medžiagų ar potencialiai pavojingų įrenginių naudojimu statybų procese, pavyzdžiui, ypatingųjų statinių (oro uostai, aerodromai, tiltai, geležinkelio keliai, degalinės, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių) statyboms yra privaloma skirti rangovą.

Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai rangos sutartis nėra sudaroma, yra naudojama tik statytojo (užsakovo) darbo jėga (tokia darbo jėga yra laikoma ir artimų asmenų darbo jėga), o patys statybos darbai ir statinys yra sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika. Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo statybos įstatymo pakeitimai, sugriežtinantys statybos organizavimą ūkio būdu. Nuo šiol statybą ūkio būdu galės vykdyti tik fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype. Šiuo apribojimu yra siekiama padidinti statinių statybos kokybę bei užtikrinti statytojo atsakomybę už pastatytą statinį. Šis statybos organizavimo būdas išsiskiria tuo, kad statytojas atlieka tiek statytojo, tiek rangovo pareigas, t. y. statytojas pats tampa rangovu. Techninė priežiūra statant ūkio būdu nėra privaloma, tai reiškia, kad statytojas pats prisiima atsakomybę dėl statinio saugumo ir kokybės elementų. Reikia atkreipti dėmesį ir į civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą – priešingai, nei statant statinį rangos būdu, statybos darbų, organizuojamų ūkio būdu, drausti neprivaloma. Praktikoje vienas dažnesnių atvejų, kai yra pasirenkama statyba ūkio būdu yra statinių, skirtų šeimos poreikiams statyba, pavyzdžiui, individualiųjų namų statybos.

Statyba mišriu būdu – statybos organizavimo būdas, kai dalis darbų atliekama rangos, o dalis ūkio būdu, kitaip tariant, yra derinami šie du statybos būdai. Statybą mišriu būdu įstatymai suteikia teisę pasirinkti fiziniams asmenims, atliekantiems statinių paprastąjį remontą, fiziniams asmenims, statantiems naują, rekonstruojantiems, remontuojantiems ar griaunantiems vieną vieno buto iki 300 m² statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype.