„Concurrences“: ar Lietuvoje draudžiamas, ar skatinamas darbuotojų viliojimas?

Mūsų kontoros konkurencijos skyriaus vadovas Henrikas Stelmokaitis nuolat šviečia nesąžiningos konkurencijos klausimais ir atstovauja klientams ginčuose dėl darbuotojų viliojimo. Viename žymiausių konkurencijos teisės žurnalų „Concurrences“ buvo paskelbtas Henriko straipsnis „The no-poaching law meets Article 101: where is the line?”.

Straipsnyje H. Stelmokaitis pabrėžia, kad Europos Komisijos viceprezidentė Margrethe Vestager paskelbė apie naują kartelinių susitarimų vykdymo užtikrinimo erą 2021 m. spalio mėn. Vienas iš naujų dėmesio centrų – „neviliojimo“ susitarimai, pavyzdžiui, kai „neviliojimo“ susitarimai naudojami kaip netiesioginis būdas išlaikyti mažus atlyginimus, ribojant talentų judėjimą ten, kur jie geriausiai pasitarnauja ekonomikai.

Be to, 2016 m. spalio mėn. parengtos bendros JAV Teisingumo departamento ir Federalinės prekybos komisijos gairės. Bendrosiose gairėse teigiama, kad darbdavių susitarimai dėl darbo užmokesčio fiksavimo ar neviliojimo, nesvarbu, ar jie sudaryti tiesiogiai, ar per trečiosios šalies tarpininką, yra savaime neteisėti pagal antimonopolinius įstatymus.

Atsižvelgiant į šią naują tendenciją, kyla klausimas, ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu draudimu persivilioti konkurentų darbuotojus vis dar gali remtis ūkio subjektai Lietuvoje.

Straipsnyje atsakoma į klausimą, ar Lietuvoje draudžiamas, ar skatinamas darbuotojų viliojimas ir ar būtų galima rasti pusiausvyrą taikant SESV 101 straipsnį ES lygmeniu.

Nuorodą į straipsnį rasite čia.