EŽTT sprendimas „Kesko Senukų“ byloje: ne, tai nėra pergalė prieš Lietuvą

konkurencijos tarybos patikrinimas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą pagal bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ skundą prieš Lietuvą. „Kesko Senukai“ Lietuvos teismams skundėsi, kad Konkurencijos taryba, atlikdama patikrinimą įmonės patalpose, pažeidė jos teises, tačiau Lietuvos teismai skundą atsisakė nagrinėti. Todėl ginčas nukeliavo iki EŽTT.

Neįdėmiai sprendimą skaitę arba laisvai jį interpretavę komentatoriai atkreipė dėmesį į tokius dalykus: nustatyti kelių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTK) straipsnių pažeidimai; priteista kompensacija už pažeidimą; sprendimas yra labai reikšmingas ir kažkas pasikeis.

Tačiau tai nėra tikslu ir netgi nėra tiesa. Mano vertinimu, „Kesko Senukai“ šioje byloje tepasiekė moralinę pergalę – EŽTT sprendimas nekompensuos įmonei visų bylinėjimosi išlaidų, o Konkurencijos tarybai sprendimas neužkirs kelio kartoti tuos pačius veiksmus. Kodėl taip manau? Paaiškinsiu žemiau.

Komentuojant teismų sprendimus plačiajai visuomenei, o ne šios srities teisininkams, formuluotės turi būti tikslesnės, nes kitaip gali susiformuoti neadekvatūs visuomenės lūkesčiai. Pavyzdžiui, gali atsitikti tokia situacija, kai atvykus Konkurencijos tarybos pareigūnams, įmonės direktorius gali pareikšti, kad „Senukų“ byloje parašyta, jog galiu apskųsti jūsų kratą“. Ne, direktoriau, negalite ir rizikuojate vieno procento apyvartos bauda už kliudymą atlikti tyrimą.

EŽTT nustatė tik vieną pažeidimą

Nagrinėdamas bylą EŽTT nustatė tik EŽTK 8 straipsnio, garantuojančio teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą, pažeidimą.

Kitų pažeidimų teismas nusprendė netirti, nes ir šis vienas nustatytas pažeidimas pasirodė pakankamai reikšmingas. Procesas EŽTT nuo Lietuvos civilinio proceso skiriasi vienu esminiu skirtumu – EŽTT neprivalo išnagrinėti visų reikalavimų, pvz., nustatyti x, y ir z straipsnių pažeidimų ar kad tų pažeidimų nebuvo. Jeigu teismas mano, jog pakanka nustatyti vieną pažeidimą, kad būtų apgintos teisės, tai EŽTT šioje vietoje ir sustoja. Bet nei praktiškai, nei teisiškai tai nereiškia, kad kitų pažeidimų nėra. Tiesiog kiti klausimai lieka neišnagrinėti.

EŽTT nepriteisė kompensacijos už pažeidimą

EŽTT „Kesko Senukų“ naudai priteisė 26 577 eurų bylinėjimosi išlaidų – tik šiek tiek daugiau nei pusę visų pareikštų. Visos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos. Ir tai nėra kompensacija, kaip teigia kai kurie komentatoriai. Juolab kad iš savo kišenės „Kesko Senukai“ turėjo sumokėti daugiau nei 20 tūkstančių eurų, kad pasiektų tiesą (būtų konstatuotas pažeidimas). Todėl turime būti dėkingi „Kesko Senukams“, kad investavo savo lėšas ir laiką vardan Lietuvos teisinės sistemos tikslumo ir teisingumo.

Taigi, ne tik nepriteista jokia kompensacija, bet ir pats ginčas „Kesko Senukams“ brangiai kainavo. Šis pavyzdys verslus dar labiau atgrasys ginčyti Konkurencijos tarybos procedūrinius pažeidimus.

Sprendimas yra reikšmingas, bet nebūtinai kažkas pasikeis

Ar po šio sprendimo teismai pradės nagrinėti skundus dėl tyrimo pradėjimo ir patikrinimo atlikimo? Tokių prielaidų pačiame sprendime nėra. EŽTT išnagrinėjo labai konkrečią situaciją, kai Lietuvos teismai atsisakė nagrinėti patikrinimo veiksmų teisėtumą, vadovaudamiesi argumentu, kad tai bus galima išnagrinėti, kai bus priimtas sprendimas, ar buvo pažeidimas, dėl kurio ir vyko patikrinimas. Tačiau nebuvo nustatyta, kad „Kesko Senukai“ pažeidė konkurencijos įstatymą, taigi įmonei nebeliko dėl ko teikti skundą, todėl ir galimai neteisėti Tarybos pareigūnų veiksmai liko nepatikrinti.

Komentatoriai taip pat nepastebėjo svarbaus aspekto – EŽTT neišaiškino, kurioje stadijoje Konkurencijos tarybos veiksmų teisėtumo patikrinimas gali ar turi vykti. Jis tik pasakė, kad nėra argumentų, kad tikrinimas vykstant tyrimui gali būti žalingas.

Dešimtmetį atstovauju klientams Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir mano patirtis sako, kad ateityje vienose situacijose teismas galės priimti skundą ir jį nagrinėti (taip vyksta ir dabar, ką EŽTT pastebėjo), kitose situacijose atsisakys priimti skundą, konstatuodamas, kad pareigūnų veiksmus bus galima įvertinti su galutiniu sprendimu, nesvarbu, ar jis bus palankus ar nepalankus pareiškėjui. T. y., jei tyrimas bus nutrauktas nekonstatavus pažeidimo, ūkio subjektas vis dar galės skųsti patikrinimo veiksmų teisėtumą. Bet ar turės noro tam išleisti keliasdešimt tūkst. eurų?

Taigi, „Kesko Senukų“ atveju susiklosčiusi procesinė situacija buvo neteisėta. Lietuvos teisinė sistema, EŽTT nuomone, nėra ydinga iš esmės ir keistina. Tiesiog reikia stebėti, kad daugiau tokių analogiškų situacijų nepasikartotų.

Norėčiau, jog mane kas nors įtikintų, kad EŽTT sprendimas ką nors pakeis patikrinimų patalpose teisėtumo klausimu.

Kad užbaigčiau optimistine nata, atkreipsiu dėmesį į tikrai reikšmingą EŽTT nustatytą teisinę aplinkybę. Ginčuose dėl poėmio apimties „Kesko Senukų“ byla bus labai svarbi. EŽTT iškėlė mintį, kad įrodinėjimo našta, ar dokumentai, susiję su tyrimu, galėtų būti perduoti Konkurencijos tarybos atsakomybei, o ne asmeniui, iš kurio dokumentai paimti. Joks konkretus mechanizmas ir paskirstymo proporcingumas neaptartas, tačiau Lietuvos teismams aiškiai nurodyta, kad poėmio pagrįstumą Konkurencijos taryba turi įrodyti, o ne deklaruoti. Tikriausiai kas nors dėl to galės laimėti dar vieną bylą prieš Konkurencijos tarybą.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį