Kartelinis susitarimas – kodėl draudžiama ir kaip baudžiama?

Karteliniai susitarimai Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir apskritai daugelyje pasaulio šalių, yra vienas rimčiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Nesąžiningi konkurenciją ribojantys susitarimai yra griežtai draudžiami tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės. Tačiau galima reputacijos žala ir didelės baudos nuo jų sustabdo ne visus – ne vieną tokį atvejį teko nagrinėti ir mūsų kontoros konkurencijos teisės ekspertams.

Toliau plačiau apie tai, kodėl kartelinis susitarimas yra vienas rimčiausių konkurencijos teisės nusižengimų bei kokią žalą rinkos žaidėjams ir vartotojams gali padaryti nesąžiningo bendradarbiavimo pagrindu sudarytas kartelis.

Kartelinis susitarimas – kas tai?

Svarbu pradėti nuo fakto, kad Konkurencijos įstatymas ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo draudžia bet kokius susitarimus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją ar kitaip „padalinti“ rinkas pagal kelių žaidėjų taisykles. Tad bet kokia forma egzistuojantys karteliniai susitarimai yra nelegalus veiksmas, kuris yra neleistinas ir baudžiamas.

Karteliniai susitarimai yra sudaromi kartelio – t. y. toje pačioje rinkoje veikiančių bendrovių. Vietoj to, kad vyktų „sveika“ konkurencija, kartelis nustato savo sąlygas ir ima veikti kartu siekdamas riboti konkurenciją. Konkurencijos ribojimas gali pasireikšti įvairiausiais nelegaliais veiksmais, pavyzdžiui:

• konfidencialios ir komerciškai jautrios informacijos dalijimusi;
• įtakos sferų ir net klientų pasidalijimu;
• rinkos ir joje vykstančių perpardavimo kainų nustatymu;
• gamybos ribojimais;
• susitarimais dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose;
• ir kt.

Sukuriamos nesąžiningos taisyklės, pagal kurias tam tikroje rinkoje naujiems rinkos žaidėjams tampa sunku konkuruoti. Dėl to joje lieka vis mažiau vietos pasiūlos įvairovei ir kūrybiškumui gerinant produktus ir pasiūlymus vartotojams. Dažniausiai būtent jie ir susimoka didžiausią kainą.

Kartelinis susitarimas gali būti įvairių formų. Konkurenciją ribojantys susitarimai gali būti sudaryti rašytinėmis ir žodinėmis sutartimis bei suderintais veiksmais, bendrovių asociacijų priimtais sprendimais ir įvairiais kitais neformaliais susitarimais. Kokie yra tipiniai dažniausiai versle pasitaikantys karteliniai susitarimai svarbu žinoti tiek siekiant nuo jų apsisaugoti, tiek patiems versle nepadaryti klaidų, kurios gali sukelti problemų.

Nesąžiningi susitarimai galimi ne tik įvairiomis formomis, bet ir tarp skirtingų gamybos bei platinimo lygmenų. Keli tokių susitarimų pavyzdžiai:

• Horizontalūs: tai karteliniai susitarimai, sudaryti tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, veikiančių tuo pačiu gamybos ar platinimo lygmeniu (pavyzdžiui, dvi tam tikras prekes ar paslaugas teikiančios įmonės).
• Vertikalūs: tai neteisėti bendradarbiavimo susitarimai, sudaryti tarp dviejų ar daugiau ūkio subjektų, veikiančių skirtingu gamybos ar platinimo lygmeniu (pavyzdžiui, susitarimas tarp tiekėjo ir platintojo).

Tam, kad tokie veiksmai būtų ribojami ir neliktų nenubausti, konkurencijos teisė apibrėžia sąžiningos konkurencijos ribas. Netikėti Konkurencijos tarybos patikrinimai labai dažnai baigiasi ilgu tyrimu ir, galų gale, milžiniškomis baudomis, kurių skundimas teismui užtrunka dar ilgiau.

Kodėl karteliniai susitarimai yra draudžiami ir kokia jų žala?

Pasidalindamas įtakos sferomis ar klientais, nustatydamas kainas ir įsikišdamas į gamybos bei platinimo procesus, kartelis iškraipo rinką. Tai kenkia tiek inovacijoms ir techninei pažangai, tiek vartotojams, kuriems stipriai susiaurėja pasirinkimo galimybės. Viskas prasideda nuo pokyčių rinkos žaidėjų aplinkoje, o vėliau juos pajunta ir nuo to kenčiantys vartotojai.

Kartelis kenkia inovacijoms ir gali pakenkti visai šalies verslo plėtros sistemai

Kai tarp bendrovių yra nesąžiningi susitarimai, naujiems verslams tampa sunku įsilieti į rinką. Jei problemos nėra sprendžiamos, yra galimybė, kad tam tikrose rinkose iš esmės išlieka tik karteliai ir tie, kurie žaidžia pagal šių taisykles. Išnykus „sveikai“ konkurencijai, naujų vėjų dažnai įpučiantiems naujokams nėra galimybės įsitvirtinti.

Taigi, kartelis nejaučia spaudimo ir gali toliau „valdyti“ tam tikrą verslo rinką, nesirūpindamas dėl verslų, kurie gali pasiūlyti geresnę kokybę, mažesnes kainas ar kūrybiškesnius sprendimus. Sustoja dinamiška verslo plėtra ir galiausiai tam tikruose sektoriuose šalis gali tapti nepatraukli nei vietos, nei užsienio investuotojams.

Kartelinis susitarimas – kas tai yra žvelgiant iš vartotojų perspektyvos?

Jei pažvelgtume į bet kokią rinką, ar tai būtų maisto prekės, ar automobiliai, pamatytume, kad būtent natūrali konkurencija sukuria didžiausią naudą vartotojui. Bendrovės, siekdamos užsitikrinti konkurencinį pranašumą, nuolat galvoja apie prekių ar paslaugų:

1. kokybės gerinimą;
2. kainos ir kokybės santykio gerinimą (ir įvairovę);
3. inovatyvius sprendimus ir tobulinimą.

Būtent tuomet daugiausiai naudos yra ir galutiniams vartotojams. Jie turi platų pasirinkimą, o dėl „sveikos“ konkurencijos atsiranda vis daugiau pasirinkimo.

Karteliniai susitarimai stipriai kenkia vartotojams, nes daugeliu atvejų karteliai pasididina savo pelną tiesiog vartotojams už prekes ar paslaugas mokant brangiau.

Pažvelgus į bendrą kartelinių susitarimų paveikslą, žala matoma visais aspektais. Nauji verslai sunkiai arba išvis neįsitvirtina rinkose, vartotojai kenčia dėl pasirinkimo trūkumo, pačioje rinkoje mažėja kūrybiškumo ir inovatyvių sprendimų, o tai natūraliai mažina verslo plėtros ir investicijų pritraukimo šalyje galimybes.

Apie atsakomybę, arba kaip tramdomi ir baudžiami karteliniai susitarimai Lietuvoje ir ES

Sąžiningos konkurencijos nuostatos yra apibrėžtos tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės. Karteliniai susitarimai Lietuvoje nagrinėjami Konkurencijos tarybos. Būtent ji vykdo bendrovių patikrinimus, priima skundus ir nagrinėja įrodymus, leidžiančius nustatyti neteisėtus ar įtarti galimai neteisėtus susitarimus.

Kartelinis susitarimas konkurencijos teisėje yra vienas sunkiausių pažeidimų, tad ir baudos atitinkamai yra vienos didžiausių. Vien tik reputacijos žala gali būti milžiniška – tiek kitų rinkos žaidėjų, tiek žalą patiriančių vartotojų akyse. Tiesa, žalos prisiteisimas pažeidus konkurencijos teisę galimas nebūtinai verslams, bet ir nuo nesąžiningo susitarimo nukentėjusiems vartotojams (tokių atvejų yra ir mūsų praktikoje).

Jei įrodymų pakanka ir nustatoma, kad sudarytas kartelis, tarp kurio narių yra nesąžiningi susitarimai, bausmė (kaip ir daugeliu kitų pažeidimų atvejų) priklauso nuo įvairių veiksnių: padarytos žalos, laikotarpio, vaidmens sudarant nesąžiningą susitarimą ir pan.

Konkurencijos taryba nurodo, kad baudos gali būti taikomos tiek įmonei, tiek atsakingiems asmenims. Tai taip pat gali būti ne tik finansinės baudos, bet ir įvairūs ribojimai, draudimai dalyvauti tam tikrose veiklose. Keli pavyzdžiai:

• Konkurencijos teisę pažeidusiai įmonei skiriama bauda gali siekti net iki 10 procentų metinių pajamų (praėjusiais ūkiniais metais iki baudos skyrimo). Jei tai susiję su viešaisiais pirkimais, tam tikram laikotarpiui bendrovė gali būti diskvalifikuojama.
• Atsakomybė kartais tenka ir bendrovės vadovui ar vadovams, kuriems gali būti skiriama tiek finansinė bauda (siekianti daugiau nei 14 tūkstančių EUR), tiek draudimas tam tikrą laikotarpį eiti vadovaujančias pareigas.

Nustačius, kad buvo sudarytas kartelinis susitarimas, prie viso to gali prisidėti ir privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

Galimai turint įrodymų apie konkurencijos teisės pažeidimus, kiekvienas gali kreiptis į Konkurencijos tarybą ir, atitikus tam tikras sąlygas, gauti už tai atlygį. Lygiai taip pat į atsakingą instituciją gali kreiptis ir pačio kartelio dalyviai, įtarę, kad vienu ar kitu būdu tapo jo dalimi. Apie pažeidimus pranešę verslai turi galimybę išvengti baudos.

Kartelinis susitarimas retai būna apgalvotas bendrovių vadovybių veiksmas. Dažniau neapmokytų darbuotojų veiksmai – kai konkurencijos teisė pažeidžiama dėl šios subtilybių nežinojimo ir edukacijos stokos šia tema, nesuvokimo, kad būtina konkuruoti sąžiningai.

Būtent todėl kiekvienas verslas turi žinoti, kaip užtikrinti atitiktį konkurencijos teisei, kad galėtų identifikuoti neteisėtą veiklą ir esant poreikiui apgintų savo interesus, ir kad netaptų nesąžiningų susitarimų ir kitos nelegalios veiklos dalimi.

„Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės komanda kasdien konsultuoja įvairių sektorių verslus ir padeda suprasti „sveikos“ konkurencijos ribas, atstovauja bendrovėms Konkurencijos tarybos patikrinimų metu, o prireikus gina verslų interesus teisme. Vystant ambicingą verslą bet kokioje rinkoje, visuomet verta konsultuotis su patyrusiais konkurencijos teisės advokatais ir nepagailėti investicijų darbuotojų edukacijai.