Kriptovaliutų apmokestinimas: kada uždirbusiems iš kriptovaliutos mokesčiai privalomi?

Individualių asmenų ir verslo disponuojamų kriptovaliutų mokesčiai – viena garsiausiai ir gausiausiai aptarinėjamų temų. Kai kalbame apie mokesčius Lietuvoje, omenyje turime tuos, kuriuos pagal LR Seimo įvestus mokesčius renka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kada su virtualia valiuta susijusios pajamos turėtų būti deklaruojamos? Kaip visa tai atrodo pagal VMI – kai kriptovaliutos mokesčiai taikomi juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir pavienius sandorius? Visus šiuos klausimus trumpai apžvelgiame šiame įraše.

Uždirbate iš bet kokios kriptovaliutos? Mokesčiai už kriptovaliutas neturėtų kelti nuostabos

Mokesčiai už kriptovaliutas, tiksliau, už su virtualiomis valiutomis susijusios veiklos metu gautas pajamas, neturėtų būti naujiena. Apie tai jau kurį laiką kalbama gana plačiai – jei anksčiau virtualios valiutos buvo kažkas tolimo, tai šiandien Lietuvoje sparčiai kuriasi kriptovaliutomis paremti verslai. Galima sakyti, kad šįmet kriptovaliutos deklaravimas ir kiti susiję mokesčių klausimai vietą užleido tik vienai temai – netrukus įsigaliosiančio MiCA Reglamento pokyčiams ir virtualių valiutų veikla užsiimančių asmenų licencijavimui.

Pagal šį Reglamentą licencijuotos turės būti tam tikros tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų vykdomos veiklos, susijusios su kriptovaliutomis. Verslams veiklos, neaitinkančios MiCAR nuostatų, gali kainuoti labai brangiai.

Grįžkime prie mokesčių klausimo. Pajamų iš kriptovaliutų apmokestinimas (taigi, ir pajamų iš kriptovaliutos deklaravimas) yra klausimai, kuriais turėtų pasidomėti juridiniai asmenys, vystantys individualią veiklą, ar fiziniai asmenys, sudarantys tam tikrą pajamų sumą viršijančius pavienius sandorius. Nuo to, kokio tipo veiklos pagrindu gaunama virtualių valiutų nauda, priklauso ir tai, kaip taisyklingai deklaruoti savo uždarbį iš kriptovaliutų.

Pajamų, gautų iš kriptovaliutų, mokesčiai juridiniams asmenims

Svarbiausias faktas yra tas, kad nuo šių metų pabaigos įsigaliojantis MiCA reglamentas numato, kad kriptoturto paslaugas galės teikti tik Europos Sąjungoje licencijuoti juridiniai asmenys ir kitos įmonės. Šie licencijuoti juridiniai asmenys privalės užtikrinti atitiktį MiCAR reikalavimams, įsigaliosiantiems 2024 m. pabaigoje. Reikalavimai bus taikomi pagal teikiamų kriptoturto paslaugų rūšį, veiklos modelį ir specifiką.

MiCA Reglamentas, keičiantis kriptovaliutų rinką ir verslus, skatina dar labiau atkreipti dėmesį į virtualaus turto reguliavimą, dinamiškos ir dar palyginti naujos rinkos skaidrumą ir saugumą visiems jos dalyviams.

Taikomais mokesčiais bei jų tarifu kiekvienas juridinis asmuo turėtų pasidomėti pagal konkrečią su kriptoturtu susijusią vystomą veiklą bei kitus aktualius mokesčių dydį lemiančius aspektus. Tačiau svarbu suprasti, kad virtualiomis valiutomis disponuojantiems juridiniams asmenims aktualūs tokie pat mokesčiai kaip ir tradiciniams verslams. Nepriklausomai nuo to, ar tai mažiau žinoma ar populiari kriptovaliuta, mokesčiai kuriantiems verslą kriptoturto pagrindu yra taikomi.

Tai yra:

• Pelno mokestis (PM):
  • Tarifas: standartinis tarifas yra 15 %, tačiau mažos įmonės gali pretenduoti į sumažintą 5 % tarifą.
  • Taikymas: taikomas pelnui iš kriptovaliutų prekybos, „kasimo“ ir kitų susijusių veiklų.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM):
  • Tarifas: standartinis tarifas yra 21 %.
  • Taikymas: paprastai taikomas prekėms ir paslaugoms (kriptovaliutos konvertavimas pagal ES teisę yra neapmokestinamas).

Pajamų iš bet kokios kriptovaliutos deklaravimas su virtualiomis valiutomis susijusiems verslams aktualus kasmet. Šios bendrovės, kaip ir kiti juridiniai asmenys, turi pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas už praėjusius kalendorinius metus kasmet iki birželio 15 dienos.

Kartais kriptoturto verslams sunku susigaudyti dinamiškoje aplinkoje, ypač apie nuolat tobulinamą gana jaunos rinkos teisinį reguliavimą. Tad visai nenuostabu, kad dažnas verslas kreipiasi į „Motieka ir Audzevičius“ mokesčių teisės ekspertus, puikiai išmanančius, kaip veikia pajamų ir pelno, generuojamo kriptovaliutų, apmokestinimas.

Pagal įstatymą ir VMI, kriptovaliutos mokesčiai taikomi ir fiziniams asmenims – ką svarbu žinoti?

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį. Šioje deklaracijoje turėtų atsirasti ir su virtualiomis valiutomis siejamos pajamos.

Pagal VMI, kriptovaliutos mokesčiai (įtraukti į GPM sąvoką) taikomi, kai pajamos gaunamos atliekant šiuos sandorius:

• keičiant kriptoivaliutas į eurus ar kitą oficialią valiutą (pvz., USD);
• vieną kriptovaliutą keičiant į kitą kriptovaliutą (t. y. mainais laikoma, kai viena kriptovaliuta parduodama, o kita – perkama);
• kriptovaliuta atsiskaitant už prekes ir (ar) paslaugas.

Pagal šiuos skirtingo tipo sandorius, laikomus kriptovaliutų pardavimu, pajamomis šiose situacijose tampa:

• visa už parduotą kriptovaliutą gauta piniginių lėšų eurais suma (iškeitus kriptovaliutą į eurus);
• gautos paslaugos ir (ar) prekės tikroji rinkos kaina (atsiskaičius kriptovaliuta už paslaugas ar prekes);
• pajamomis laikoma mainais gauto turto (kriptovaliutos) tikroji rinkos kaina (apskaičiuota eurais), buvusi keitimo momentu (iškeitus vienos rūšies kriptovaliutą į kitą kriptovaliutą).

Svarbus momentas: konkretaus kriptovaliutos ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja. Tai reiškia, kad jį, naudodamasis visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis rinkoje, nusistatyti turi pats pajamas gavęs gyventojas.

Kartais sulaukiame klausimo, ar VMI kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi, priklausomai nuo skirtingų virtualių valiutų. Atsakome: mokesčiai kriptovaliutoms taikomi pagal tas pačias taisykles, nepriklausomai nuo jos žinomumo ar vertės (jei su ja susijęs pajamų dydis atitinka kitas numatytas gaires). Tačiau ar konkretus produktas yra kriptovaliuta, virtuali valiuta, kuponas, žetonas ar dar kas nors, priklauso nuo jo savybių ir naudojimo būdo. Nuo to gali priklausyti ir apmokestinimas.

Fizinių asmenų individuali veikla ir pavieniai sandoriai: kriptovaliutų mokesčiai taikomi pagal pajamų kilmę

Mokesčiai už kriptovaliutas taikomi ne tik tada, kai registruojamas verslas ar individuali veikla, pajamos turėtų būti registruojamos ir tuomet, kai uždirbama iš pavienių sandorių.

Pildant kasmetinę deklaraciją VMI, pajamų iš kriptovaliutos deklaravimas galimas kaip:

• individualios veiklos pajamos;
• kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Nepriklausomai nuo to, kokio tipo tai pajamos, bet kokių pajamų, sugeneruotų disponuojant virtualiomis valiutomis, deklaravimas – privalomas. Toliau šiek tiek plačiau apžvelgsime šiuos du skirtingus scenarijus.

Tiesa, jei kriptovaliuta tiesiog įsigyjama ir ji neparduota, turimos kriptovaliutos deklaravimas fiziniams asmenims nėra būtinas, t. y. nėra prievolės deklaruoti patį kriptovaliutos turėjimą.

Vis dėlto svarbu turėti visus įsigijimo dokumentus ir įrašus, kurie galėtų būti reikalingi ateityje, jei kriptovaliutą planuojama parduoti arba kitaip realizuoti ir reikės deklaruoti pajamas.

1. Kriptovaliutų mokesčiai, kai vykdoma individuali veikla

Kai pajamos deklaruojamos kaip individualios veiklos rezultatas, turėtų būti tenkinami visi individualią veiklą apibūdinantys kriterijai. Tai yra veiklos savarankiškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas. Pajamos iš sandorių, susijusių su kriptovaliuta, turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, tik jei vykdomi sandoriai atitinka visas individualiai veiklai taikomas sąlygas.

Kai individualios veiklos sąlygos išpildomos visiškai, dažniausiai pajamų iš kriptovaliutos deklaravimas susijęs su:

1. virtualių valiutų pirkimo–pardavimo veikla;
2. pasigamintos (arba „iškastos“) virtualios valiutos pardavimu.

Jei kirptovaliutų prekyba užsiimama tęstinį laiką, reikėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą. Ką reiškia tęstinį laikotarpį vykdoma virtualių valiutų veikla? Tai ne vienkartinis, o nuolatinis įvairių sandorių sudarymas ir jų pasikartojimas. Tačiau daug pardavimo sandorių gali būt nelaikomi individualia veikla, jeigu virtuali valiuta nebuvo įsigyta pirkimo būdu, o, pvz., gauta kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas.

Kaip apmokestinamos tokios pajamos?

Disponuojant virtualiomis valiutomis pagal individualią veiklą, apmokestinamam pelnui taikomas 15 % GPM tarifas. Pajamų sumą galima sumažinti leidžiamais atskaitymais, gali būti taikomas ir GPM kreditas mažesnes pajamas uždirbusiems asmenims.

Kokia suma apmokestinama?

Pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jas apskaičiuoti galima iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Tai gali būti faktiškai patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais (galimas ir 30 proc. atskaitymas nuo pajamų be išlaidas pateisinančių dokumentų).

Beje, reikėtų nepamiršti ir to, kad čia aktualus ne tik GPM mokestis, reikia pasidomėti ir socialinio draudimo įmokomis, kurias taip pat reikia mokėti.

2. Kriptovaliutos mokesčiai deklaruojant pajamas kaip kito turto pardavimo pajamas

Antrasis atvejis, kai su virtualiomis valiutomis susijusios pajamos yra gaunamos nevykdant individualios veiklos, yra kiek retesnis. Tuomet kriptovaliutos pardavimo pajamos gaunamos vienkartinio sandorio (pirkimo, pardavimo, pasigaminimo) metu.

Pavyzdžiui, jei gyventojas pagamintą (paprasčiau kriptovaliutų pasaulyje įvardinti kaip tiesiog „iškastą“) virtualią valiutą parduoda ar realizuoja, laikoma, kad jos pardavimo (realizavimo) metu yra gautos pajamos, kurios apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos.

Kokia suma ir kiek procentų yra apmokestinama, kaip pajamos deklaruojamos kaip kito turto pardavimo pajamos?

Šiuo atveju apmokestinamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos. Tokioms pajamoms taikomas:

1. 15 % gyventojo pajamų mokesčio tarifas, jei apmokestinamosios pajamos neviršija 120 (VDU);
2. 20 % jei apmokestinamosios pajamos viršija 120 (VDU).

Beje, ir čia yra išimčių. Pajamų iš kriptovaliutos mokesčiai VMI netaikomi, kai pardavus ne individualios veiklos neregistruotiną turtą (buitinę techniką, meno kūrinius, kriptoturtą ir pan.) gautos pajamos ir to turto įsigijimo kainos bei kitų su šio turto pardavimu susijusių išlaidų ir (arba) pasigaminimo išlaidų skirtumas per kalendorinius metus neviršija 2 500 eurų.

Tokios pajamos nebūtų apmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Kitu atveju šią sumą viršijanti skirtumo dalis yra apmokestinama taikant 15–20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jei čia neradote rūpimų atsakymų, užduoti aktualius klausimus galima tiesiogiai mūsų komandai – skirtingų teisės sričių (tarp jų ir kriptoturto reguliavimo bei mokesčių) „Motieka ir Audzevičius“ specialistams.