Kūryba be autoriaus? DI iššūkiai autorių teisių apsaugai Lietuvoje

Kai dirbtinis intelektas (DI) generuoja paveikslėlius, rašo tekstus ar kuria muziką, natūraliai kyla klausimas – kas yra šių kūrinių autorius? Ar žmogus, inicijavęs kūrimo procesą? O gal pati sistema, kuri tą kūrinį sugeneravo?

Šiandien, kai DI tampa vis galingesnis ir prieinamesnis, teisės aktai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyksta intensyvios diskusijos dėl autorių teisių apsaugos, kai kūrinio atsiradimui trūksta esminės grandies – žmogiškojo kūrėjo.

Kas yra autorių teisės?

Autorių teisės – tai teisės, kurios suteikiamos kūrinių autoriams už jų originalią kūrybinę veiklą. Šios teisės saugo įvairių formų kūrinius: literatūros tekstus, dailės darbus, muziką, architektūrinius projektus, filmus, fotografijas ir kitus intelektinės veiklos rezultatus. Pagrindinis autorių teisių tikslas – užtikrinti, kad kūrėjas galėtų valdyti, naudoti ir gauti atlygį už savo kūrinį, taip pat uždrausti jo panaudojimą be leidimo.

Autoriaus teisės paprastai skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:

• turtines teises, kurios leidžia gauti ekonominę naudą iš kūrinio (pvz., pardavimai, licencijavimas);
• asmenines (neturtines) autorių teises, kurios saugo autoriaus ryšį su kūriniu, pavyzdžiui, teisę būti įvardytam kaip autoriui ar prieštarauti kūrinio iškraipymui.

Lietuvoje autorių teises reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ). Už teisės aktų laikymąsi bei ginčų nagrinėjimą atsakingos įvairios institucijos, įskaitant Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, o praktinį teisių įgyvendinimą ir administravimą dažnai atlieka kolektyvinio administravimo organizacijos.

Viena žinomiausių tokių organizacijų – LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija). Ji padeda autoriams administruoti jų teises, užtikrina tinkamą atlygį už kūrinių naudojimą bei atstovauja jų interesams Lietuvoje ir užsienyje.

Kilus ginčui dėl autorių teisių pažeidimo, pažeistų teisių gynimą galima užtikrinti teismine tvarka.

DI kūryba: ar be autoriaus?

Vienas esminių klausimų šiandieninėje teisės praktikoje – ar dirbtinio intelekto sugeneruoti kūriniai gali būti laikomi autorių teisės objektais. Kol kas Lietuvos teisė aiškiai nurodo – autoriumi gali būti tik fizinis asmuo. Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, tik žmogus gali būti laikomas kūrėju, todėl DI negali turėti autorių teisių.

Visgi kyla praktinių neaiškumų – jeigu žmogus pateikė DI sistemai užklausą, parinko parametrus ar redagavo rezultatą, ar tokia jo veikla yra pakankama, kad įgytų teisę į kūrinį? Šios problemos aktualumą dar labiau išryškina augantis autorių teisių pažeidimų skaičius, kuomet DI naudojamas be aiškaus leidimo generuoti turinį, paremtą esamais kūriniais.

Ką sako teisė: dabartinė teisinė aplinka Lietuvoje ir ES

ATGTĮ šiuo metu aiškiai nereglamentuoja nei DI kūrybos autorystės, nei aiškių gairių naudotojams. Nors autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato kūrėjo teises, jis nėra pritaikytas naujiems technologiniams scenarijams. Be to, trūksta teismų praktikos, kuri padėtų išaiškinti, kaip tokius atvejus reikėtų vertinti.

Europos Sąjungos pozicija

ES lygmeniu viena svarbiausių iniciatyvų – 2019 m. DSM direktyva, kuri skatina skaitmeninės rinkos suvienodinimą ir geresnę intelektinės nuosavybės teisės apsaugą. Nors direktyvoje aiškiai apibrėžiamos naudotojų teisės ir kolektyvinio administravimo principai, DI kūrybos klausimas joje dar tik pradedamas reflektuoti.

Atsakomybės klausimas

Didelį neapibrėžtumą kelia atsakomybė pažeidus autorių teises – ar ji turėtų tekti DI sistemą naudojančiam asmeniui, kūrėjui ar platformos kūrėjui? Kol teisinė sistema nėra iki galo adaptuota, sprendimai dažnai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, o tai neleidžia sukurti aiškaus precedento.

Problemos epicentre – autorių teisių pažeidimai DI amžiuje

Augant dirbtinio intelekto panaudojimui kūryboje, vis dažniau susiduriama su klausimais dėl teisėto turinio naudojimo ir autorių teisių pažeidimų rizikos. DI modeliai mokomi naudojant milžiniškus kiekius duomenų – tarp jų ir paveikslus, literatūros kūrinius, muziką ar kitus meno objektus, kurie dažnai yra saugomi autorių teisėmis. Neretai tokie duomenys panaudojami be teisių turėtojų sutikimo ar tinkamos licencijos, o tai sukelia teisinių ginčų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Didėjanti įtampa tarp technologijų ir teisių turėtojų

Šiuo metu vis dažniau keliamos bylos, kuriose DI platformos kaltinamos tuo, kad neteisėtai pasinaudojo trečiųjų asmenų kūriniais savo sistemų mokymui. Tokie atvejai kelia klausimą, ar dabartinis teisinis reguliavimas pakankamai aiškiai apibrėžia, kokie duomenys gali būti naudojami DI mokymui ir kokiomis sąlygomis. Vis daugiau kalbama apie būtinybę aiškiai reglamentuoti DI mokymui naudojamo turinio teisėtumą, nustatyti prievoles naudotojams ir platformų kūrėjams bei apsaugoti autorių teises.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje ši problema dar tik įgauna aktualumą, tačiau kūrėjų bendruomenė jau išreiškia susirūpinimą dėl nevaldomo DI naudojimo ir galimų pasekmių kūrybos rinkai. Didžiausias iššūkis – aiškių teismo precedentų bei teisėkūros gairių trūkumas. Šiuo metu tiek teisininkai, tiek kūrėjai siekia, kad būtų parengtas teisinis mechanizmas, padėsiantis atskirti teisėtą DI naudojimą nuo pažeidimų, bei užtikrinantis, kad autorių teisių apsauga neatsiliktų nuo technologinės pažangos.

Galimi sprendimai ir teisinės raidos kryptys

Susidūrus su DI kūrybos ir autorių teisių apsaugos dilema, ieškoma įvairių sprendimų. Vienas jų – nustatyti papildomas pareigas DI sistemų kūrėjams ir naudotojams.

Kūrinio kūrėjo identifikacija

Vienas svarbiausių žingsnių – nustatyti aiškius kriterijus, kada DI sugeneruotas kūrinys gali būti priskirtas žmogui. Tai galėtų būti autoriaus įsikišimo laipsnis – kiek aktyviai žmogus formavo kūrinio turinį, ar atliko reikšmingą kūrybinį veiksmą.

Platformų atsakomybė

Kitas aspektas – intelektinės nuosavybės teisės apsauga turėtų apimti ir DI platformas. Šiuo metu jos dažnai neturi aiškių pareigų nei naudotojams, nei autoriams, kurių darbais remiasi mokymo metu. Viena galimų krypčių – įpareigoti platformas naudoti tik licencijuotą turinį arba atsiskaityti su autorių teisių turėtojais.

Apibendrinimas: ar teisė suspės paskui technologiją?

Šiandien aišku viena – teisė turi greitai reaguoti į DI plėtrą, nes kūrinių be aiškaus autoriaus vis daugės. Todėl Lietuvai būtina ne tik peržiūrėti esamus teisės aktus, bet ir įvertinti Europos praktikas, kad autorių teisės Lietuvoje būtų apsaugotos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Šiuo metu gyvename teisinio neapibrėžtumo laikotarpiu – algoritmas kuria, o žmogus lieka be aiškaus statuso. Tai iš esmės keičia požiūrį į autorystę, kūrinio kilmę ir intelektinę nuosavybę. Todėl klausimas, kas yra kūrėjas, tampa ne tik teoriniu svarstymu, bet ir neatidėliotinu teisiniu uždaviniu.

Sprendžiant šiuos sudėtingus ir precedento neturinčius klausimus, būtina remtis profesionaliomis teisinėmis įžvalgomis. „Motieka ir Audzevičius“ intelektinės nuosavybės teisės ekspertai specializuojasi būtent tokio pobūdžio situacijose, padėdami įvertinti rizikas, apsaugoti kūrybinį turtą ir užtikrinti teisinių sprendimų tvarumą DI amžiuje.