Laimėjome ginčą dėl galimybės išieškoti lėšas iš savivaldybės paramos

Ginčų teisininkai atstovavo klientui (kreditoriui) išieškojimo procese kilusiame ginče prieš vieną iš Lietuvos krepšinio klubų. Antstolis areštavo ir nurašė skolininko (krepšinio klubo) lėšas, gautas iš miesto savivaldybės pagal sporto paramos sutartį. Skolininkas nesutiko su išieškojimu iš šių pinigų ir prašė antstolio gražinti pinigus, nes CPK 668 str. 3 d. draudžia vykdyti išieškojimą iš lėšų, gautų kaip Europos Sąjungos ar kita tarptautinė finansinė parama ar bendrojo finansavimo lėšas remiamam projektui vykdyti.

Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti, ar CPK 668 str. 3 d. draudžia vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, gautų iš miesto savivaldybės pagal sporto paramos sutartį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išaiškino, kad išieškojimas iš šių skolininkų lėšų yra negalimas, tačiau mūsų komandos atstovaujamas kreditorius su tokiu išaiškinimu nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad projektai, finansuojami tik Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, jeigu jie nėra nurodyti Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse, negali būti kvalifikuojami kaip patenkantys į CPK 668 str. 3 d. nustatytą išimtį, t. y. į pastarųjų projektų vykdymo metu gautas lėšas išieškotojai gali nukreipti savo išieškojimo reikalavimus.

Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su kreditoriaus pozicija, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog sporto organizacijų projektas buvo remiamas išimtinai savivaldybės lėšomis ir nebuvo nustatyta, kad jis būtų nurodytas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos tarptautinėse sutartyse ir bent iš dalies būtų finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, CPK 668 str. 3 d. nurodytas ribojimas negalėjo būti taikomas.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino mūsų klientui (kreditoriui) nepalankias nutartis.