Perviliodami klientus iš buvusio darbdavio rizikuojate būti atsakingi už komercinės paslapties neteisėtą naudojimą

komercinės paslapties naudojimas

Darbuotojai, keičiantys darbus ar nusprendę kurti savo verslą, dažnai susigundo iš senosios darbovietės persivilioti ir klientus.

Konkurencijos teisės advokatas Henrikas Stelmokaitis perspėja, kad tokie darbuotojai rizikuoja būti atsakingi už komercinės paslapties neteisėtą naudojimą, o tai gali kainuoti ir 120 tūkst. EUR.

„Tą apibrėžia dvi esminės sąlygos – ar buvęs darbdavys komercinę paslaptį turėjo, ar darbuotojas galėjo turėti suvokimą, kad tai komercinė paslaptis“, – portalui tv3.lt komentavo advokatas.

Nors egzistuoja tam tikros teisinės gairės (informacija slapta, vertinga ir įdėtos protingos pastangos jai apsaugoti), svarbiausias klausimas – ar įmonė buvo sukūrusi tokį nematerialų turtą, kuriuo buvęs darbuotojas gali pasinaudoti to nesukūrusios įmonės naudai.

„Komercinių paslapčių apsauga įtvirtinta ne tam, kad darbuotojai negalėtų išeiti dirbti konkurentams ar pradėti savo verslo. Sunkiai įsivaizduotume, kad teismas uždraustų dirbti su klientais, kurie nėra buvusio darbdavio klientai. Ši intelektinė nuosavybė teismų ginama tam, kad įmonės nebijotų investuoti į inovacijas, darbuotojų mokymus, žinodamos, kad šios investicijos dėl nesąžiningų veiksmų neišgaruos. Todėl teismas gali ir priteisti visą prarastą pelną arba kaltininko uždirbtą pelną. Taip pat teismas gali uždrausti buvusiam darbuotojui ir jo įsteigtai ar jį pasamdžiusiai įmonei kurį laiką (pvz., 3 metus) tęsti santykius su nuviliotais klientais“, – komentavo teisininkas.

Norint išvengti problemų, visada patartina aiškiai apsibrėžti, kas yra komercinė paslaptis, o kas lieka sąžiningai įgytomis žiniomis ir įgūdžiais.

Visą straipsnį galite rasti čia.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį