Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – gynyba nuo reikalavimų

Lietuvos teismai išnagrinėjo AB „Klaipėdos vanduo“ ginčą su AB „Grigeo Klaipėda“. AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavo priteisti iš AB „Grigeo Klaipėda“ baudas pagal nuotekų priėmimo ir valymo sutartį.

AB „Grigeo Klaipėda“ viršijo leistiną nuotekų taršos ribą, o jos nuotekose buvo gausu krakmolo, klijų ir kitų gamybos metu susiformuojančių medžiagų, kurios yra itin lipnios ir užkemša didelę dalį infrastruktūros įrenginių, nusėda ant sienelių, filtrų, dėl to reikia papildomų technologinių ir žmogiškųjų resursų įrangos priežiūrai, remontui ir atnaujinimui.

Gindamasi nuo ieškinio, bendrovė „Grigeo“ teigė, kad ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje. Priešieškinyje buvo pareikšta pretenzija dėl diskriminacinių sutarties sąlygų, kurios neleidžia sąžiningai veikti rinkos dalyviui ir riboja konkurenciją.

Pagrindiniai aspektai:

• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 str. ir Konkurencijos įstatymo 7 str. numato sankcijas už dominuojančios padėties piktnaudžiavimą Lietuvos rinkoje. Tai apima veiksmus, kurie nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje ar diskriminuoja. Taip pat sutartinės sąlygos, kurios prieštarauja SESV ir Konkurencijos įstatymui, laikytinos negaliojančiomis.
• Byloje nenustatyti faktai, kurie rodo diskriminacinį sąlygų taikymą ar nepagrįstą kainų nustatymą, vertinant pagal konkurencijos teisės principus. Kadangi atsakovas yra išskirtinis klientas, jam galėjo būti taikomos išskirtinės sąlygos.
• Teismai pabrėžė, kad dominuojanti padėtis savaime nėra pažeidimas, tačiau bet koks neteisėtas tokios padėties išnaudojimas gali būti sankcionuojamas.

Ši byla yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai civilinėje byloje sprendžiama dėl SESV 102 str. taikymo ar netaikymo. Atvejis iliustruoja, kaip Lietuvos teismuose suvokiamas ir taikomas SESV 102 str. ir Konkurencijos įstatymo 7 str. reguliavimas praktikoje, ypač piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir diskriminacijos kontekste.

„Grigeo“ savo gynimosi poziciją grindė tuo, kad sutartis, kuria rėmėsi „Klaipėdos vanduo“, turi būti pripažinta negaliojančia, remiantis tiek SESV 102 straipsniu, tiek Lietuvos konkurencijos įstatymo 7 straipsniu, kurie numato sankcijas už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir jo draudimą. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigė, kad jos veiksmai atitinka teisės normas ir nėra neteisėtas dominuojančios padėties išnaudojimas.

Byloje aptartos konkrečios sutarties sąlygos, kurios, pasak „Grigeo“, buvo diskriminuojančios: nustatyti netolygūs prekybos terminai, kainodaros principai, kurie galimai riboja konkurentų galimybes rinkoje, ir kitos praktikos, kuriomis siekta įtvirtinti „Klaipėdos vandens“ dominuojančią padėtį. Tačiau teismas nustatė, kad „Grigeo“ neįrodė, kitokių sąlygų kitiems ūkio subjektams ir tai, kad kiti ūkio subjektai yra tokioje pačioje padėtyje kaip „Grigeo“.

Bylos dalį, kurioje vyravo konkurencijos teisė, gali apibendrinti teismo citata:

„135. Atsakovei nepateikus konkrečių įrodymų, kad ieškovė kitiems ūkio subjektams, kurie teikia tokio pat užterštumo ir kiekio nuotekas, taikytų palankesnes ar skirtingas baudos sąlygas, ir apskritai tokių konkrečių subjektų (kitų abonentų), kuriems būtų taikomos palankesnės sąlygos, neįvardijus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti KĮ 7 straipsnio ar juo labiau SESV 102 straipsnio pažeidimo, kurio viena iš sąlygų yra tai, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, jog atsakovė yra vienintelis toks abonentas ieškovės veikloje, todėl atsakovei taikyti baudos mechanizmai negali būti tiesiogiai lyginami su standartiniais abonentais. Bylos duomenys patvirtina, kad unikalus atsakovės statusas ir lėmė individualiai aptartų sutarčių sąlygų poreikį.“

Taigi, nebent ginčas persikels į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, galime reziumuoti:

• Gynyba nuo reikalavimų priteisti sutartines baudas, paremta Konkurencijos teise, yra galima ir vertinama teismų.
• Gindamasis tariamo diskriminavimo aplinkybe ir remdamasis Konkurencijos įstatymu ir SESV, besiginantysis privalo įrodyti, kad yra diskriminuojamas.
• Diskriminavimo aplinkybei nustatyti besiginantysis turi pagrįsti ne tik sąlygų galimą nesąžiningumą, bet ir aplinkybę, kad tokioje pačioje padėtyje esantys kiti ūkio subjektai iš tikrųjų turi kitokias sutartines sąlygas.