Saulės energetika ir valstybės parama: kai lūkesčiai susiduria su teisine realybe

Planuojamas valstybės paramos saulės energetikai mažinimas jau turi realių pasekmių – dalis klientų nutraukia sutartis, o verslai susiduria su augančia teisine ir reputacine rizika.

Ilgą laiką rinkoje buvo įprasta siūlyti saulės elektrinių kainas, į jas įskaičiuojant valstybės paramą. Šis modelis veikė tol, kol paramos taisyklės buvo stabilios. Situacija pasikeitė, kai paramos intensyvumas ir apimtys buvo sumažintos, o dalis vartotojų liko be anksčiau numatytų kompensacijų.

Teisiniu požiūriu konfliktas atsiranda tada, kai vartotojui siūloma konkreti galutinė kaina, o komunikacijoje sukuriamas įspūdis, kad parama bus gauta, nors sprendimas priklauso ne nuo paslaugos teikėjo. Tokiais atvejais ginčas kyla ne dėl valstybės veiksmų, o dėl to, kaip buvo suformuluotas pasiūlymas – reklamoje, sutartyje ar ikisutartinėje komunikacijoje.

Kaip pažymi advokatas Henrikas Stelmokaitis, kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau bendra taisyklė aiški: verslas negali dalyti pažadų, kurių įgyvendinimas nuo jo nepriklauso. Jei klientui buvo sudarytas pagrįsto lūkesčio įspūdis, tokia praktika gali būti vertinama per klaidinančios reklamos ar nesąžiningos komercinės veiklos prizmę.

Nusprendusiems ginčytis su saulės elektrines įrengusiomis įmonėmis civiline tvarka pirmiausia reikia turėti galvoje, kad rezultato nežinosime, kol teismai neišspręs bent 3–5 tokių bylų.

„Tais atvejais, kai reali situacija pasikeičia dėl pasaulinių ekonominių ar geopolitinių įvykių, arba tuomet, kai iš esmės keičiasi arba nepratęsiamas nacionalinis reguliavimas, pirmieji teismų sprendimai būna prieštaringi. Tik vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai suformuoja praktiką. Pavyzdžiui, teismas gali nutarti, kad lieka galioti tokios sutarties sąlygos, kokios pasirašytos, arba pasirinkti ginti vartotojus“, – sako teisininkas.

Plačiau skaitykite vz.lt.