Ar Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas garantuoja papildomą apsaugą verslui?

Nuo 2018 m. birželio 1-osios Lietuvoje galioja Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (KPTAĮ arba Įstatymas). Pagrindinė jo funkcija – užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir nustatyti pakankamą komercinių paslapčių teisių apsaugos lygį. Rinkoje darbdaviams aršiai konkuruojant dėl patyrusių tam tikrų sričių darbuotojų, svarbu žinoti, kaip apsaugoti savo verslą, kad net konkurentui teisėtai nuviliojus darbuotoją verslo komercinės paslaptys liktų saugios. Ką apie komercinės paslapties apsaugą privalo žinoti verslas ir, apskritai, kas yra teisiškai įvardijama kaip komercinė paslaptis? Kaip apginti savo interesus susidūrus su pažeidimais ir kas yra laikoma pažeidimu? Įžvalgomis dalijasi mūsų konkurencijos teisės advokatas Henrikas Stelmokaitis.

Kuo skiriasi komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija?

Siekiant apsaugoti komercines paslaptis, visų pirma, reikia aiškiai žinoti, kuo jos skiriasi nuo kitos slaptos informacijos. Visos komercinės paslaptys yra konfidenciali informacija, tačiau ne visa konfidenciali informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi. Kad būtų aiškiau, paanalizuokime, ką versle reiškia šie abu terminai.

• Konfidenciali verslo informacija nėra viešai prieinama ir ją norima išlaikyti paslaptyje nuo konkurentų ir plačiosios visuomenės. Tai gali būti duomenys ar žinios, susijusios su verslo procesais bei strateginiais planais, klientų sąrašais, atliktais moksliniais tyrimais ir pan. Informacija konfidencialia laikoma tada, kai ji suteikia bendrovei tam tikrą vertę ar komercinį pranašumą ir verslas imasi pagrįstų priemonių, kad ji liktų neatskleista. Šią informaciją gali turėti ir kiti ūkio subjektai bei ji gali tapti sąžiningai įgytų darbuotojo įgūdžių dalimi. Kad ji būtų saugoma po darbo santykių nutraukimo, būtinas atskiras rašytinis susitarimas.
• Komercinės verslo paslaptys – tai tam tikra konfidenciali verslo informacija, kuri naudojama įmonės veikloje ir yra labai svarbi siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą. Pavyzdžiui, formulės, praktikos, procesai, dizainas, priemonės, modeliai ar informacijos rinkiniai. Tokia informacija turi būti ne tik slapta, bet ir turėti ar potencialiai turėti ekonominę vertę dėl to, kad nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama kitiems asmenims, kurie galėtų gauti naudos iš jos atskleidimo ar naudojimo. Informacijos apsaugai rekomenduojami rašytiniai susitarimai su darbuotojais ir vidiniai dokumentai, tačiau jos apsaugą garantuoja KPTAĮ ir kiti įstatymai.

Galima sakyti, kad esminiai aspektai, kuo skiriasi komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija, yra skirtingas jų „svoris“, taikymo sritis ir apsaugos laipsnis. Tiek KPTAĮ, tiek Konkurencijos įstatyme, tiek Baudžiamajame kodekse nustatytos veikos kvalifikuojamos tik nustačius, kad pasisavinta bei naudojama informacija yra komercinė paslaptis.

Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas

Nors konkurencijos teisė aiškiai apibrėžia nesąžiningo darbuotojų perviliojimo bei neteisėto konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių naudojimo aspektus, pažeidimų šiandien netrūksta. Todėl Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo tikslas – užtikrinti pakankamą komercinių paslapčių teisių apsaugos lygį Europos Sąjungos vidaus rinkoje ir apsaugos suvienodinimas visose Valstybėse Narėse.

Komercinės paslapties sąvoka – 3 esminės jos apibrėžimo gairės

Nors ir aišku, kuo komercinė paslaptis skiriasi nuo kitos verslo konfidencialios informacijos, nėra vieno griežto ir vienareikšmio apibrėžimo, kokia tiksliai informacija yra laikoma komercine paslaptimi, o kokia nėra. Baigtinis komercinių paslapčių sąrašas neegzistuoja. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, KPTAĮ ir civilinis kodeksas apibrėžia tam tikras gaires.

Informacija iš esmės įgyja komercinės paslapties sąvoką, jei ji atitinka šias tris kompleksines sąlygas:

1. informacija yra slapta (nevieša);
2. informacija turi ar potencialiai turi komercinę vertę;
3. dedamos protingos pastangos informacijos apsaugai.

Šie trys kriterijai leidžia paneigti arba patvirtinti komercinės paslapties apibrėžtį. Tačiau labai svarbu suprasti, kad prireikus savo verslo interesus apginti teisme, teks įrodyti ne tik tai, ar informacija atitinka šią sąvoką, bet ir tai, ar buvo imtasi visų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta tinkama komercinę vertę turinčios informacijos apsauga.

Komercinės paslapties apsauga

Komercinės paslaptys privalo būti saugomos tinkamai. Tinkamos apsaugos priemonės padeda ne tik geriau apsaugoti verslui svarbią informaciją, bet ir sklandžiau ginti savo interesus, jei fiksuojamas galimas komercinės paslapties atskleidimas ar kito tipo pažeidimai. Natūraliai kyla klausimas – kaip apsaugoti komercinėmis paslaptimis laikomą informaciją? Toliau trumpai apie tai, ką reiškia visavertė komercinės paslapties apsauga.

Teisinės apsaugos priemonės

Šiandien ambicingi verslai vis daugiau investuoja ne tik į materialų turtą, reputaciją, bet ir į intelektinę nuosavybę. Įprastai, jei slapta informacija yra tinkamai saugoma fiziniu bei technologiniu aspektu, labiausiai pažeidžiama ji tampa dėl prie jos prieinančių darbuotojų. Tad vienas pagrindinių būdų teisiškai apsaugoti komercinę paslaptį yra tikslinės sutartys su darbuotojais, kurie turi priėjimą prie slaptos informacijos.

Sutartyse dėl darbo su konfidencialia informacija svarbu detaliai aprašyti:

• kokie duomenys yra laikomi įmonės komercine paslaptimi ir yra saugomi;
• kaip darbuotojams tinkamai dirbti su tokio pobūdžio slapta informacija;
• kokios pasekmės numatomos už pažeidimus.

Sutartis svarbu individualizuoti, kritiškai įvertinant verslo pobūdį, darbuotojų atsakomybes bei tai, kokio pobūdžio ir kaip prieinamos komercinės paslaptys. Sutartyse turi būti aiškiai įvardinta, atsižvelgus į realias faktines aplinkybes ir įmonės veiklos modelį, darbuotojų funkcijas, ne tik tai, kas yra komercinė paslaptis, bet ir komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir atsakomybės už pažeidimus.

Komercinių paslapčių techninės apsaugos priemonės

Mūsų konkurencijos teisės specialistai primena, kad reikia imtis protingų pastangų siekiant apsaugoti slaptą informaciją – tai jau yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tinkama komercinės paslapties apsauga, ne tik teisiniai aspektai, bet ir kitos apsaugos priemonės: fizinės, techninės, organizacinės ir pan. Pavyzdžiui, tai gali būti:

• informacinėmis technologijomis ribojamas tam tikrų asmenų priėjimas prie duomenų;
• įdiegtos papildomos jų saugojimo ir stebėjimo sistemos;
• dviejų faktorių apsaugos sistemos įdiegimas ir pan.

Komercinių paslapčių apsaugos galimybės organizacijoje šiandien išties plačios. Jomis domėtis ir naudotis būtina ne tik tam, kad būtų galima tinkamai apsaugoti vertingus duomenis bei žinias, bet ir prireikus apginti savo interesus teisme. Daugiau apie tai, į ką atkreipti dėmesį siekiant apsaugoti komercinę paslaptį, rasite čia.

Komercinės paslapties atskleidimas – vienas iš, bet ne vienintelis pažeidimas

Dažnai manoma, kad verslo teisių pažeidimas – tai tiesiog komercinės paslapties atskleidimas. Taip, tai yra pažeidimas, tačiau tiksliau būtų sakyti – vienas iš pažeidimų, kuriuos apibrėžia KPTAĮ.

Dokumente įvardijami trys tokio tipo teisių pažeidimo būdai:

1. Neteisėtas komercinės paslapties gavimas. Tokiais atvejais pažeidėjas neteisėtai gauna prieigą prie slaptos informacijos, ją pasisavina, padaro komercinės paslapties kopijas arba atlieka kitus veiksmus, kurie laikomi prieštaraujančiais sąžiningos veiklos praktikai.
2. Komercinės paslapties naudojimas. Šiuo atveju sąžiningos veiklos praktikai prieštaraujančius veiksmus atlieka asmuo, kuris komercinę paslaptį gauna neteisėtai, pažeidęs susitarimą dėl konfidencialios informacijos arba pažeidęs pareigą riboti komercine paslaptimi laikomų duomenų naudojimą.
3. Komercinės paslapties atskleidimas. Tai atvejai, kai komercinės paslaptys perduodamos arba padaromos prieinamomis bent vienam trečiajam asmeniui.

KPTAĮ pažeidėjams numato atsakomybę ir tokiais atvejais, kai komercinė paslaptis gaunama iš neteisėtai informaciją pasisavinusio asmens, o ją gavęs asmuo apie šią pažeidžiančią aplinkybę žinojo (arba turėjo žinoti).

Jei teisės buvo galimai pažeistos

KPTAĮ suteikia galimybę nukentėjusioms įmonėms pasirinkti tarp kelių alternatyvų, kaip ginti pažeistus interesus dėl slaptos informacijos, laikomos komercine paslaptimi, pasisavinimo ir naudojimo. Yra net trys keliai, kuriais galima ginti savo interesus. Tai:

• kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pateikiant ieškinį;
• kreiptis į teismą remiantis Konkurencijos įstatymu ir reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti patirtą žalą;
• kreiptis į prokuratūrą arba policijos komisariatą ir pateikti pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos Baudžiamajame kodekse.

Paskutinis atvejis – vienas griežčiausių būdų siekti įrodyti savo tiesą ir atlyginti žalą. Kreipiantis į policiją vėliau yra galimybė pateikti ir civilinį ieškinį. Civilinė atsakomybė taikoma tuomet, kai pažeidimai neturi pavojingumo pobūdžio ar susiję išimtinai su sutarties vykdymu.

Baudžiamasis kodeksas taikomas labiau išimtinais atvejais ir tik patirtą žalą įvertinus ne mažesne nei 6000 EUR suma. Kas yra tie išimtini atvejai? Dažniausiai tai yra situacijos, kai neteisėti veiksmai pakenkia ne tik įmonės reputacijai, bet ir pažeidžia platesnės apimties turtinius arba visuomenės interesus.

Svarbu ir tai, kad, ginčą keliant civiline tvarka, visuomet yra galimybė bylą nagrinėjančio teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pvz., drausti naudoti informaciją, vystyti verslo santykius su konkrečiais subjektais.

Nors konkrečių komercinių paslapčių sąrašas neegzistuoja, tikrai įmanoma aiškiai apsibrėžti, kas yra verslo komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir Baudžiamasis kodeksas leidžia tiksliai įvardinti konkrečius įmonei komercinę vertę turinčius ar potencialiai turinčius duomenis bei žinias. Taip pat tai, kada laikoma, kad teisės yra pažeistos.

Atsižvelgdamas į tai, kiekvienas verslas turi pasirūpinti visaverte technologine, fizine, organizacine bei teisine saugotinų duomenų apsauga. Vadinasi, konfidencialumo sutartyse turi būti aiškiai apibrėžta komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka, iškomunikuotomis atsakomybėmis už pažeidimus.

Nors apie KPTAĮ esti įvairių nuomonių, mūsų teisininkai sutaria – tai reikšmingas įstatymas, kuris leidžia ne tik geriau identifikuoti komercines paslaptis, jų apsaugos būdus ir pažeidimų tipus, bet ir suteikia galimybę nukentėjusioms įmonėms pasirinkti tarp kelių alternatyvų, kaip ginti pažeistus interesus.

Šia tema mūsų teisininkai kalba ir naujienų portale. Susijusį straipsnį rasite čia.

Liko neatsakytų klausimų? Visuomet galite konsultuotis su „Motieka ir Audzevičius“ teisės ekspertais.