Finansų teisės ekspertė įvertino fintech sektoriaus gaires 2023–2028 m.

Finansų ministerija paskelbė fintech sektoriaus 2023–2028 m. gaires, kuriose numatytas tikslas – „tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos fintech centru“.

Tačiau nuo 2017 m. sparčiai augęs fintech sektorius pastaruoju metu sulėtėjo. Rinkos dalyviai įžvelgia keletą priežasčių. Tai ir sustiprėjusi Lietuvos banko priežiūra, ir teisinės aplinkos nepastovumas, taip pat ir talentų trūkumas.

Finansų teisės ir atitikties ekspertė Sigita Zavišienė gairėse pasigenda:

• Nors įtvirtinta, kad bus siekiama atsigręžti į mažiau išplėtotus fintech segmentus, pvz., „insurtech“, „wealthtech“, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo veiklą, kriptoturto sritis nepaminėta tarp prioritetinių. Todėl neatsakyta, kaip visame fintech žemėlapyje yra matoma ši itin perspektyvi ir daug potencialo turinti kryptis.
• Skatinamas fintech verslų susidomėjimas kurti produktus Lietuvai, tačiau gairėse nėra įtvirtintas siekis, kad ir pačios valstybės institucijos bei įstaigos aktyviau naudotųsi fintech paslaugomis. Mminimas vos vienas realus valstybės poreikis fintech produktui – tai bendra mokesčių administravimo sistema.
• Fintech verslams, siekiantiems veiklai reikalingos licencijos, kapitalas ir investicijų trūkumas būna pagrindinis iššūkis tiek kuriant, tiek vystant produktą. Tačiau gairėse pasigendama konkrečių priemonių, kurios padėtų spręsti kapitalo pritraukimo problemą.

Artimiausiam penkmečiui priimtos gairės patvirtina, kad fintech sektorius bendrąją prasme yra prioritetinis. O ar gairėse numatytos priemonės bus efektyvios, paaiškės tik po keleto metų.

Kaip ekspertai vertina fintech sektoriaus gaires, skaitykite vz.lt.