Ką svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto paskirtį

Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Tais atvejais, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, pavyzdžiui, komerciniai objektai, kuriuose yra parduotuvės, kavinės, sporto klubai, paskirtis priklauso nuo to, kurios grupės patalpos sudaro didžiausią suminį bendrąjį plotą.

Pagal pastato (patalpų) paskirtį skiriasi ir veiklos, kuriomis galima juose užsiimti, pavyzdžiui, vasarnamiai, kaimo turizmo, kempingo pastatai yra poilsio paskirties; sandėliavimo paskirties pastatai pagal savo tiesioginę paskirtį yra naudojami produkcijai laikyti ir saugoti, o teatrų, kino teatrų, parodų centrų veikla yra vykdoma kultūros paskirties pastatuose.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. paskirties – gali būti taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata: jei šių statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė neviršija 150 000 EUR, nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės.

Pastato (patalpų) paskirtis lemia ir savininkų teises bei pareigas jais naudojantis.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes įstatymuose yra įtvirtinta, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda iki 1500 EUR, o juridiniams asmenims iki 7240 EUR.

Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas. O negyvenamosios paskirties pastatuose (jų patalpose) (administracinės, kultūros, poilsio, prekybos pastatuose) nepakeitus paskirties galima vykdyti vairavimo mokyklų, kirpyklų, grožio salonų, sporto veiklas.