Ką svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto paskirtį

nekilnojamojo turto teisė

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai. Tai reiškia, kad norint turtą naudoti ne pagal nustatytą paskirtį, reikia gauti specialius leidimus arba pakeisti jo paskirtį.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Tais atvejais, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, pavyzdžiui, komerciniai objektai, kuriuose yra parduotuvės, kavinės, sporto klubai, pastato paskirtis priklauso nuo to, kurios grupės patalpos sudaro didžiausią suminį bendrąjį plotą.

Pagrindinės nekilnojamojo turto grupės pagal jų naudojimo paskirtį:

  1. Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) – tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Tai butai, namai, kuriuose gali būti vykdoma tik su gyvenimu susijusi veikla.
  2. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) – tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė. Ši grupė suskirstyta į kelis pogrupius, iš kurių kiekvienas turi specifinę paskirtį:
  • Administracinės paskirties patalpos – patalpos, naudojamos biurams, viešojo administravimo įstaigoms, mokymosi įstaigoms.
  • Komercinės paskirties patalpos – prekybos centrai, parduotuvės, salonai.
  • Viešbučių paskirties pastatai – viešbučiai, nakvynės namai.
  • Paslaugų paskirties pastatai – grožio salonai, kirpyklos, sporto centrai.
  • Sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, naudojami prekių laikymui, logistikai.
  • Visuomeninės paskirties pastatai – švietimo, sveikatos, kultūros įstaigos, taip pat medicininės paskirties patalpos, ligoninės, poliklinikos.
  • Poilsio paskirties pastatai – kaimo turizmo sodybos, poilsio namai, vasarnamiai.
  • Ūkinės paskirties pastatai – statiniai, naudojami žemės ūkio reikmėms ar kitiems ūkinės veiklos tikslams.
  • Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – statiniai, naudojami mažoms, paprastoms pagalbinėms ūkinės veiklos funkcijoms atlikti.

Pagal pastato (patalpų) paskirtį skiriasi ir veiklos, kuriomis galima juose užsiimti, pavyzdžiui, vasarnamiai, kaimo turizmo, kempingo pastatai yra poilsio paskirties; sandėliavimo paskirties pastatai pagal savo tiesioginę paskirtį yra naudojami produkcijai laikyti ir saugoti, o teatrų, kino teatrų, parodų centrų veikla yra vykdoma kultūros paskirties pastatuose.

Nekilnojamo turto paskirtis ir mokesčių lengvatos

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. paskirties – gali būti taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata: jei šių statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė neviršija 150 000 EUR, nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikės.

Atsakomybė už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį ir išimtys

Pastato (patalpų) paskirtis lemia ir savininkų teises bei pareigas jais naudojantis.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes įstatymuose yra įtvirtinta, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda iki 1500 EUR, o juridiniams asmenims iki 7240 EUR.

Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas. O negyvenamosios paskirties pastatuose (jų patalpose) (administracinės, kultūros, poilsio, prekybos pastatuose) nepakeitus paskirties galima vykdyti vairavimo mokyklų, kirpyklų, grožio salonų, sporto veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas. Todėl prieš įsigyjant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą, būtina iš anksto įvertinti jo paskirtį ir užtikrinti, kad šis bus naudojamas teisėtai, laikantis visų nustatytų reikalavimų.

Jei reikia pagalbos, patyrę „Motieka ir Audzevičius“ specialistai yra pasiruošę padėti įvairiais teisiniais klausimais, susijusiais su nekilnojamojo turto paskirtimi.

Žinutė sėkmingai išsiųsta

Siųsti žinutę

    Siųsti

    Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

    Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį