Lietuvos bankas siūlo įtvirtinti administracinio susitarimo institutą

Dar 2011 m. liepos 26 d. Lietuvos bankas, siekdamas sudaryti galimybes administraciniams susitarimams Lietuvos banko poveikio priemonių procedūroje, pradėjo viešas konsultacijas. Jų metu identifikuotas teigiamas požiūris į taikių susitarimų institutą.

Tęsdamas bendradarbiavimą, 2023 m. birželio 8 d. Lietuvos bankas paskelbė kartu su Finansų ministerija parengęs ir inicijavęs Lietuvos banko įstatymo („Įstatymas“) pakeitimus, kuriais siekiama įteisinti administracinius susitarimus dėl poveikio priemonių taikymo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą taikų susitarimą tarp Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvio galima sudaryti tik teisme.

Tikimasi, kad šis institutas leis ieškoti kompromisų dėl poveikio priemonių ir stiprins priežiūros institucijos bei finansų rinkos dalyvių konstruktyvų bendradarbiavimą.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad viena iš priežasčių, paskatinusių parengti Įstatymo projektą, bet kita ko, siekis ieškoti būdų, kaip išlaikyti pasitikėjimu bei orientacija į pažeidimų prevenciją grindžiamus santykius; skatinti prisidėti prie veiksmingos, skaidrios ir patikimos finansų rinkos veiklos užtikrinimo, išvengti ilgai trunkančių bei teisinį neapibrėžtumą sukuriančių ginčų teismuose, sumažinti ginčams teismuose naudojamus žmogiškuosius, laiko ir finansinius išteklius. Dar viena priežastis, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos skatina svarstyti galimybę sudaryti administracinį susitarimą ankstesnėje nei teisminių ginčų stadijoje.

Neabejotina, kad administracinių susitarimų instituto įtvirtinimas leistų greičiau, pigiau ir emociškai lengviau išspręsti ginčą, prisidėtų prie efektyvesnių ir veiksmingesnių administracinių procedūrų kūrimo bei sumažintų teismų apkrovą. Finansų rinkos dalyviai taikų susitarimą rinktųsi jau vien todėl, kad taip būtų šiek tiek pigiau.

Taigi, koks administracinio susitarimo modelis numatytas Įstatymo projekte?

• Asmuo, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, savanoriškai galėtų pasiūlyti Lietuvos bankui sudaryti administracinį susitarimą, taip pat bet kuriuo metu pasitraukti iš administracinio susitarimo sudarymo proceso.
• Siūlymą sudaryti administracinį susitarimą asmuo galėtų pateikti per Lietuvos banko nustatytą terminą paaiškinimams pateikti.
• Nustatytas 2 mėnesių laikotarpis, per kurį šalys galėtų sudaryti administracinį susitarimą. Tiesa, Lietuvos banko sprendimu 2 mėnesių terminas galėtų būti pratęstas kiekvieną kartą jį pratęsiant ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
• Sprendžiant dėl galimybės sudaryti administracinį susitarimą būtų atsižvelgiama į teisės aktų pažeidimų pobūdį, ankstesnius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, į tikimybę per nustatytą terminą pasiekti bendrą susitarimą, į ginčo pobūdį ir mastą, iš anksto numatomus kardinaliai priešingus ir nesuderinamus požiūrius dėl atsakomybės nustatymo bei kitas susitarimui pasiekti reikšmingas sąlygas. Taip pat būtų vertinama, ar administracinis susitarimas užtikrins, kad būtų veiksmingai pasiektas priežiūros tikslas.
• Administraciniu susitarimu galima išspręsti su asmens padarytais pažeidimais ir jų pasekmių šalinimu neatsiejamai susijusius klausimus, pvz., pažeidimu padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims.
• Lietuvos bankas sprendimą sudaryti administracinį susitarimą priimtų asmeniui nedalyvaujant, prieš tai suderinęs administracinio susitarimo sąlygas.
• Sudarius administracinį susitarimą, baudos už pažeidimą dydis mažėtų 30 proc.
• Administraciniu susitarimu taip pat gali būti išspręstas ir baudos mokėjimo išdėstymo klausimas.
• Administracinis susitarimas neskundžiamas, jis būtų vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
• Sudarius administracinį susitarimą, jis turėtų būti vykdomas susitarime ir įstatymuose nustatytomis sąlygomis, o jo nevykdant būtų imamasi priverstinio vykdymo veiksmų.

Nors rinkoje ir vyrauja teigiamas taikaus susitarimo instituto įtvirtinimo vertinimas, vis dėlto kyla ir nesutarimų dėl įvairių šio instituto aspektų ir likusių nereglamentuojamų paties proceso aspektų. Pavyzdžiui, kodėl būtų taikoma būtent 30 % „nuolaida“, o ne, tarkim 50 %, ar iš viso turėtų būti viena „nuolaida“ visiems atvejams, o galbūt bauda galėtų būti mažinima pagal tam tiktus įtvirtintus kriterijus? Pasigirsta nuogąstavimų, ar bus sudarytos galimybės derėtis ir ar tokios derybos bus lygiateisės? Ar bus galimybė susitarti dėl pažeidimo kvalifikavimo ir jo pašalinimo laikotarpio, poveikio priemonės trukmės?

Perfrazuojant Lietuvos banko dar 2016 m. moksliniame leidinyje „Pinigų studijos“ straipsnyje šia tema išsakytas mintis, abejotina, ar šio instituto įtvirtinimas tikrai lems priežiūros institucijos ir jos prižiūrimų finansų rinkos dalyvių santykių pokyčius, ar nuo griežto reguliavimo, ginčų, vadinamojo bylinėjimosi mentaliteto bus pereita prie finansų rinkos dalyvių konsultavimo, vadinamojo kompromisų mentaliteto.

Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą“, matyt, bus siekiama užtikrinti tam tikrą Lietuvos banko veikimo laisvę, kuria nebūtinai bus patenkinti visi finansų rinkos dalyviai.