Valdymo įmonėms skirtos teisinės naujienos

Apžvelgiame naujausias aktualijas, susijusias su valdymo įmonių veikla. Tikimės, kad ši apžvalga padės jums neatsilikti nuo svarbiausių naujienų.

1. Dėl informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) pusmečio ataskaitų. Lietuvos banko valdyba 2020 m. rugsėjo 14 d. viešai diskusijai paskelbė nutarimo „Dėl informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų pusmečio ataskaitos rengimo ir teikimo taisyklių aprašo patvirtinimo“ projektą. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (IISKISĮ) yra detalizuotas pusmečio veiklos ataskaitų turinys bei numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę nustatyti pusmečio veiklos ataskaitos formą. Atkreipiame dėmesį, kad iki šiol nebuvo pusmečio ataskaitos formos reikalavimo, buvo tik IISKISĮ numatytas turinys. O valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (KISĮ) bei valdančioms kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal KISĮ, formos reikalavimai nustatyti atskiru Lietuvos banko valdybos nutarimu (2012 m. liepos 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-154 „Dėl valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų informacijos rengimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“). Šiuo nutarimu naujos informacijos, kurią reiktų pateikti pusmečio ataskaitoje, nenumatyta, turinys visiškai atitinka IISKISĮ. Patvirtinus šią pusmečio ataskaitos formą bus nustatyti aiškūs reikalavimai, nebeliks laisvos formos, o tai palengvins darbą tiek valdymo įmonėms, tiek ir priežiūros tarnybai.

2. Dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir alternatyvaus investavimo fondų (AIF) likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis („Testavimas“). Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priimtų gairių („Gairės“) dėl Testavimo taikymo KIPVPS ir AIF. Likvidumo rizika yra viena iš rizikos rūšių, su kuria gali susidurti kolektyvinio investavimo subjektas, todėl Testavimas yra vienas iš būdų šiai rizikai valdyti. Šios gairės pradedamos taikyti nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams ir depozitoriumams, specialiųjų ir informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams (turintiems licencijas pagal Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą) ir depozitoriumams. Gairėse numatyta, kad Testavimas turėtų būti tinkamai integruotas ir įtrauktas į fondo rizikos valdymo sistemą, jis turėtų būti tinkamai valdomas ir prižiūrimas, įskaitant atitinkamas ataskaitų teikimo ir problemų sprendimo procedūras. Norint atlikti Testavimą, turi būti nustatytas jo modelis, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, kurie gali lemti fondo likvidumą, taikytinų scenarijų tipus (šie gali būti hipotetiniai, istoriniai ar atvirkštiniai) ir jų sunkumą, produktus ir rodiklius, kurie turi būti stebimi remiantis Testavimo rezultatais, Testavimo rezultatų, produktų ir rodiklių pateikimą vadovybei bei Testavimo rezultatų naudojimą. Vadinasi, kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) valdytojas privalo papildyti KIS rizikos valdymo politiką, kurioje būtų nustatyti Gairėse išvardinti Testavimo taikymo elementai, bei vieną kartą per metus (rekomenduotina kas ketvirtį arba dažniau) atlikti Testavimą konkrečiam subjektui.

3. Nulinė tolerancija PP/TF rizikai. 2020 m. spalio 1 d. vykusioje Lietuvos banko kartu su ACAMS Baltics Chapter, FinTechHub ir Lietuvos bankų asociacijomis organizuotoje virtualioje tarptautinėje konferencijoje „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija: nuo iššūkių iki galimybių“ Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Eglė Kontautaitė pasisakė apie rizikos vengimo principą (angl. Derisking), t. y. kai finansų įstaigos nutraukia arba riboja dalykinius santykius su klientais, siekdamos išvengti su klientu susijusios rizikos, o ne ją valdyti. To priežastys, anot jos, nepasitikėjimas klientu, jo veiklos ar struktūros nesupratimas, taip pat išorės šalių, tokių kaip bankai korespondentai ar kitos finansinės grupės, spaudimas. Deriskingas, pasak E. Kontautaitės, yra neigiamas reiškinys, darantis įtaką finansinei įtraukčiai, kuri vis dėlto yra pagrindinė priemonė skurdui mažinti ir gerovei skatinti. Finansinė įtrauktis ir efektyvi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) sistema yra vienas kitą papildantys, o ne prieštaraujantys tikslai. Efektyvi PPTFP sistema pasižymi tuo, kad skatina fizinių asmenų ir verslo subjektų prieigą prie reguliuojamos ir prižiūrimos finansų sistemos, o finansų įstaigos vengia pradėti ar plėtoti dalykinius santykius (taiko Derisking principą) su atskiromis asmenų grupėmis – klientai verčiami ieškoti alternatyvų, o tai skatina šešėlinės bankininkystės atsiradimą, grynųjų pinigų plėtrą, alternatyvių atsiskaitymo kanalų, tokių kaip kriptovaliutos, plėtrą. Tai apsunkina galutinio naudos gavėjo paieškas esant įtarimams dėl nusikalstamos veikos. Taigi PPTFP rizikų vengimas gali ne tik nemažinti rizikų, bet, atvirkščiai, jas didinti. Būdą, kaip išvengti Deriskingo ir skatinti finansinę įtrauktį, pranešėja įvardijo rizika pagrįsto PPTFP metodo diegimą mikroekonominiu bei makroekonominiu lygmeniu. Šio metodo taikymas taip pat reiškia, kad tam tikros rizikos turi būti prisiimamos, t. y. rizika pasitikėti klientu ar partneriu. Pranešėja taip pat siūlo nukreipti visas PPTFP pajėgas į tas rizikas, kurios yra didžiausios, ir lanksčiai reaguoti tose vietose, kur nėra įžvelgiama tokių didelių rizikų. Deriskingą pranešėja įvardijo kaip kraštutinę naudotiną priemonę. Tačiau yra ir kita medalio pusė – Deriskingas taikomas dėl kompleksinių veiksnių, t. y. dėl griežtėjančio reguliacinio režimo, griežtėjančios priežiūros, kuri taiko dideles poveikio priemones ir iš to auganti baimė suklysti.

Taigi vienintelis aiškus ir konkretus šių problemų sprendimo būdas – rizika pagrįsto PPTFP metodo taikymas.

 

Mūsų patirtis